Prieš 13 metų alytiškę Eriką Varvolienę į Tauragę atvedė meilė. Tuomet jiedu kartu su vyru dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, o kai įsigijo namus, jauna moteris įgyvendino seną savo svajonę – įkūrė nuosavą siuvyklėlę. Buvo nelengva, tačiau per penkerius metus veiklą pavyko išplėtoti. Pavasarį Erika pristatys naują drabužių vaikams ir tėveliams liniją, jau įdarbino siuvėją, įsigijo pramonines siuvimo mašinas, siuvyklai ruošia naujas didesnes patalpas.
„Dar nesustojam“
Erika Varvolienė nė trupučio nesigaili atsikrausčiusi gyventi į vyro Remigijaus gimtinę – dzūkaitei čia jauku, sako, kad žmonės geri ir miestas gražus. Erika patikina, kad niekada Tauragėje nesijautė imigrante, o tikra vietos gyventoja. Jauna šeima savo ateitį mato tik Tauragėje.
– Čia lengvai pripratau gyventi, atrodo, čia mano mietas. Atvykusi po dviejų mėnesių įsidarbinau pardavėja, paskui tapau tolimųjų reisų vairuotoja. Vyras išsilaikė teises ir pradėjo dirbti, o aš viena juk nebūsiu – išsilaikiau ir aš teises, su vyru kartu pradėjom važinėti po Europą. Ateities planuose buvo vaikiukai, bet pirmiausia norėjom namą nusipirkti. Beveik penkerius metus taip dirbau, kol išėjau į dekretą. Pati pradžia buvo labai sunki, reikėjo priprasti prie vairavimo ir mašinos, nes vairuoti mokiausi su vienomis, o dirbau su kitomis. Pirmi metai buvo labai sunkūs, maniau, neatlaikysiu, bet paskui ledus pralaužiau, dirbdavom beveik be atostogų, – atviravo Erika.
Įsigijusi mieste namą šeima lengviau atsikvėpė, o Erikos mintys vis dažniau grįždavo prie svajonės dirbti sau, o ne samdomą darbą. Labai norėjo siūti, nors šio amato diplomo neturi. Gimus dukrai, po pusmečio įsigijusi buitinę siuvimo mašiną, mamos pamokyta, pradėjo vaikučiams siūti „marliukus“. Nors trūko poilsio, po truputį įsisiūbavo – siuvo vystyklus, migdukus, patalynę vaikams ir suaugusiems, rankšluosčius su gobtuvu, mezgė tapukus. Kai viskas sklandžiai dėliojosi, įsteigė individualią įmonę.
– Mano mama – siuvėja, aš nuo mažens linkusi prie meno, patikdavo vis ką nors kurti. Tik pradėti vis nedrįsau, vyras mane labai skatino ir drąsino. Esu jam dėkinga, kad niekada neleido pasiduoti, nors buvo nesėkmių, visokių bandymų. Jis mane ramino, kad bus visko, svarbu nesustoti. Iš pradžių siūti pradėjau mažame kambarėlyje, o dabar savo name pusę rūsio skyrėme siuvyklai. Atšils orai, vyras įrengs man dar didesnes patalpas. Noriu daugiau visko siūti, anksčiau vietos užteko, o dabar jau nebe, – šypsosi pašnekovė.

Erika sako, kad nedirbti tiesiog nebegali – kartais net atostogas paaukoja. Asmeninio albumo nuotrauka
Ne darbas, o hobis
Erikos siuvykloje anksčiau buvo įkurdintos dvi pramoninės mašinos, prieš kelias dienas įsigijo dar dvi naujesnio modelio pramonines siuvimo mašinas. Turi Erika ir dar vieną, jau penktą, siuvinėjimui skirtą mašiną, todėl savo siuvinius puošia paveikslėliais ir vardais.
– Kitą mėnesį pateiksiu naujieną – bus galima įsigyti drabužėlių vaikams. Seniai norėjau, dabar pasiryžau. Vienos mašinos skirtos vieniems siuviniams, kitos – kitiems. Jau viena visko nesuspėju, nors dirbu nuo ryto iki vakaro, visko neaprėpiu. Todėl pasamdyta siuvėja man pagelbės įgyvendinti tai, ko noriu. Man siuvimas – ne darbas, bet hobis, aš nebemoku ilsėtis. Per tiek metų pirmą kartą per šventes dvi savaites atostogavau – pirmą savaitę nežinojau, ką daryt, nes norėjosi vėl eiti dirbti. Beprotiškai myliu savo darbą, kito neįsivaizduoju, – pasakojo jauna moteris.
Erika Varvolienė prisipažino, kad trejus metus intensyviai dirba, o visą gautą pelną vėl investuoja į siuvyklą, taip plėtodama verslą. Dabar ji džiaugiasi sėkminga veikla, nors iš pradžių bijojo investuoti ir rizikuoti. Moteris svajojo apie fizinės parduotuvės atidarymą, tačiau susilaikė nuo didelės investicijos, pasvarsčiusi nusprendė pirmiausia išbandyti elektroninę parduotuvę.
– Liko dar viena svajonė – fizinė parduotuvė. Kada nors įgyvendinsiu. Konkurencija labai didelė, kasmet atsiranda vis naujų siuvėjų, sunku išlaikyti konkurencingą gaminių kainą. Mano tikslas – kad mano gaminių įsigytų ne tik didesnes, bet ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Aš linkusi nuleisti kainą, kad tik klientas būtų patenkintas. Esu paprasta, gerbiu kiekvieną žmogų, taip esu išmokyta, man labai patinka, kai parašo patenkintos klientės, pagiria, dėkoja. Reikėtų daugiau laiko skirti šeimai, bet mano šeima labai supratinga. Dukrytei Deimantei vasarį sukaks penkeri, o sūnui Mantui – treji, su vyru mes kartu jau 15 metų, – atviravo jauna mama.
Erikos siuvykla padalyta į dvi dalis – vienoje siuva Erika, o kitoje – žaidžia jos vaikai. Vaikams pradėjus lankyti darželį, moteris daugiau laiko gali skirti darbui ir savo svajonėms įgyvendinti. Iš pradžių siuvo tik kūdikiams, paskui – didesniems vaikams, o dabar vis daugiau drabužių siūlo ir suaugusiesiems.
– Lengviau pasakyti, ko aš nesiuvu. Kūdikiams siuvu absoliučiai viską. Suaugusiems pradėjau siūti chalatus, dabar labai madingus pončus, rankšluosčius, prijuostes. Stengiuosi, kad klientas vienoje vietoje daug ko galėtų nusipirkti. Siuvu patalynę tik iš 100 procentų medvilnės. Klientės sako, kad miegas tokioje patalynėje kokybiškesnis. Ir savo šeimai siuvu, patys viską išbandom. Aukštos kokybės audiniai brangesni, tačiau jie tvirtesni, nesipumpuruoja, neblunka, greitai nesusidėvi, todėl klientai džiaugiasi, – nestokojanti idėjų kalbėjo siuvėja.

Mieli užsakymai klientus pasiekia dailiai supakuoti. Asmeninio albumo nuotrauka
Laiminga, kai klientai patenkinti
Erika ne tik siuva – vakarais neria tapukus, išskirtinio grožio jos rankų darbo pledukai. Ji labiau su vąšeliu, nei su virbalais draugauja. Pagausinti asortimentą Erikai padeda mama – nuneria žaisliukų ir kojinyčių mažyliams. Per kelerius metus E.Varvolienė išsiaiškino klientų poreikius ir pasistengė prie jų prisiderinti. Jų prašymu pradėjo kūdikiams siūti lizdelius.
– Man svarbiausia, kad klientą pasiektų kokybiškas ir dydį atitinkantis drabužėlis. Visą savaitę siuvu pagal užsakymą, o savaitės pabaigoje išsiunčiu. Kol gražiai supakuoju, užtrunku keturias valandas. Nuoširdžios klientų žinutės atperka nuovargį, visus sunkumus, taip po truputį žingsniuoju pirmyn, – kam skiria prioritetą, atskleidė adatos meistrė.
Pernai rudenį atidariusi elektroninę parduotuvę „Erikos siuvyklėlė Jums ir Jūsų mažyliams“, E.Varvolienė daug investavo į audinius, jų nusipirko daugiau, nei įprastai, ir daug siuvo. Veikiant parduotuvei, gavusi užsakymą, norėjo, kad galėtų tuoj pat išsiųsti iš anksto pasiūtą prekę. Nors užsakymo įvykdymui rezervuotos 3–5 dienos, jis dažnai įvykdomas greičiau.
– Iš anksto pasiuvus ramiau, nereikia stresuoti. Būna savaitė lengvesnė, būna, kad visi darbai sukrenta į vieną savaitę. Pats sunkiausias etapas buvo rudenį, kai kūrėme elektroninę parduotuvę, reikėjo išmokti su programomis dirbti, pasipylė kalėdiniai užsakymai, prireikė nemažų investicijų, vargino ir laiko stoka. Planuoju vaikams drabužėlius siūti iš veliūrinio kokybiško audinio, nes jis švelnesnis, minkštesnis, džiovyklėje nesitraukia kaip kilpinis trikotažas, neblunka. Aš ir mano vaikai jį pamilome, nes pasiūti iš tokio audinio drabužiai nesunešiojami. Žinoma, siūsiu ir iš kilpinio trikotažo, – planus atskleidė pašnekovė.
Pavasarį siuvykloje dirbs dar viena siuvėja – ilgai ieškojusi Erika rado darbščią ir šį amatą išmanančią moterį. Ji tikisi, kad viskas klostysis sklandžiai, pavyks veiklą išplėtoti, o sulaukusi pelno atidarys fizinę parduotuvę.
– Kaip Dievulis duos, taip ir bus, – sako darbšti moteris.