Maudytis Jūroje tapo nesaugu – vanduo užterštas

Praėjusią savaitę vyravus kaitrai, savivaldybė tauragiškius perspėjo – maudytis Jūros upėje tapo nesaugu. Nors pliuškentis miesto pliaže ir nerekomenduojama, pastarosiomis dienomis paplūdimyje prie upės poilsiautojų buvo gausu, maudėsi tauragiškiai ir atvėsus orui. Vieni į vandenį brenda tik iki kelių, kiti pripažįsta, kad rekomendacijų nepaiso. Kas tie upės vandenį užteršę melsvadumbliai, iš kur jie atsiranda ir ar kenkia žmonėms?

Geriau renkasi Skaudvilę

Pagal birželio 18 dieną atliktus vandens kokybės tyrimus Jūros upės maudykloje nustatytas padidėjęs melsvadumblių kiekis. Dėl to gyventojams rekomenduojama šiame vandens telkinyje nesimaudyti. Apie situaciją informuoja ne tik viešai paskelbti pranešimai, bet ir Jūros upės pakrantėje įrengtas įspėjamasis ženklas.

Vis dėlto karštomis vasaros dienomis prie upės netrūksta žmonių. Pakalbintos tauragiškės sakė apie rekomendacijas žinančios, tačiau poilsio prie vandens neatsisako.

– Žinome, kad nerekomenduojama, atėjom tik pabraidyti ir toliau nebrendame. Įlipom, bet kažkaip net nejauku. Geriau maudytis važiuojam į Skaudvilę, į Batakius, – pasakojo tauragiškė.

Kita prie upės sutikta moteris taip pat patikino, kad maudytis Jūros upėje neketina.

– Pilnai maudytis čia neplanuoju, nebent tik pabraidyti pakrantėje, – teigė ji.

Tačiau ne visi į rekomendacijas nesimaudyti žiūri taip atsakingai. Dar viena tauragiškė neslepia, kad Jūros upėje maudosi tiek ji pati, tiek daugelis kitų poilsiautojų.

– Maudomės. Ir mes, ir kiti, kas ateina prie Jūros. Manau, kad tų rekomendacijų nėra taip stipriai laikomasi, – sakė pašnekovė.

Analogiška situacija, kaip ir Jūros upėje, birželio 26 dieną nustatyta Šilalės rajone tyvuliuojančiame Paršežeryje, kur maudytis mėgsta ir tauragiškiai. Maudytis ten taip pat nerekomenduojama.

Kodėl pavojinga?

Redakcija kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Tauragės departamento specialistus, prašydama pakomentuoti, kokį pavojų sveikatai gali kelti maudynės padidėjus melsvadumblių kiekiui ir kokių rekomendacijų turėtų laikytis gyventojai. Kaip paaiškino NVSC, melsvabakterės (cianobakterijos) – natūraliai vandens telkiniuose gyvenantys mikroorganizmai. Esant palankioms sąlygoms – šiltam orui ir dideliam maistinių medžiagų kiekiui – jos gali sparčiai daugintis ir sukelti vandens „žydėjimą“. Dalis melsvabakterių išskiria toksinus, kurie gali būti kenksmingi žmonių sveikatai, todėl žydinčiame vandenyje maudytis nerekomenduojama. Kontaktas su žydinčiu vandeniu gali sukelti odos sudirginimą, bėrimus, akių paraudimą ar niežėjimą. Nurijus tokio vandens gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, galvos skausmas, karščiavimas ar bendras silpnumas. Didesnė rizika kyla mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Prieš maudantis verta įvertinti vandens išvaizdą – jei jis atrodo žalsvas, drumstas, paviršiuje matyti susikaupusių melsvabakterių ar dumblių, maudynių reikėtų atsisakyti. Jei po maudynių atsiranda negalavimų, kurie nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip skelbia Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos Judita Koreivienė ir Jūratė Karosienė, tyrimais nustatyta, kad net iki 75 % žydinčių vandens telkinių yra pavojingi žmogui ir gyvūnams. Kai kurie cianotoksinai kaupiasi organizme ir sukelia įvairias lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartina Alzheimerio ligą). Be to, šie toksinai kaupiasi žuvyse ir kituose vandens organizmuose, todėl su maistu gali patekti į žmogaus organizmą.

Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad didžiausias pavojus žmogaus ir gyvūnų sveikatai kyla pasibaigus vandens žydėjimui, kai melsvabakterės suyra ir cianotoksinai patenka į vandenį. Būtent tuomet cianotoksinų kiekiai būna didžiausi ir jie gali išlikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Žydinčiame vandens telkinyje reikėtų elgtis atsargiai, nes cianotoksinai gali patekti į organizmą: nenardyti; plaukiant ar užsiiminėjant vandens sportu, stengtis, kad vanduo nepatektų pro burną ar nosį; neleisti gyvūnams lakti tokio vandens; žydinčiu vandeniu nelaistyti daržų.

Kiti telkiniai švarūs

Nors Jūros upėje šiuo metu maudytis nerekomenduojama, kituose Tauragės rajono vandens telkiniuose situacija išlieka palanki.

Šiuo metu maudytis galima Balskų, Keramikos, Skaudvilės, Baltrušaičių ir Zumpės tvenkiniuose. Taip pat maudytis galima Draudenių ežere, tačiau pagrindiniame šio vandens telkinio paplūdimyje poilsis šiuo metu ribojamas dėl vykdomų poilsiavietės tvarkymo darbų.

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėja Soneta Blankaitė informuoja, kad pakartotiniai Jūros upės vandens kokybės tyrimai bus atliekami artimiausiomis dienomis. Apie jų rezultatus tauragiškiai bus iškart informuoti.

Tauragės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Majus pasakojo, kad prieš vasaros sezoną daugiausia dėmesio seniūnija skyrė populiariausioms miesto maudymosi vietoms – Kranto gatvės paplūdimiui ir Keramikos tvenkiniui.

– Šiemet papildėme smėlio, suremontavome pavėsines, pastatėme naujų šašlykinių, suoliukų, papildėme gultų, sutvarkėme treniruoklius. Prie Keramikos tvenkinio įrengta dar viena persirengimo kabina, taip pat papildytas smėlis, pastatyti stalai ir šašlykinės. Norėjome, kad dvi populiariausios miesto maudyklos vasaros sezonui būtų kuo geriau paruoštos, – patikino seniūnas.

Anot Ž.Majaus, nors Tauragės rajone yra ir daugiau žmonių pamėgtų maudymosi vietų, Keramikos ir Kranto maudyklose atliekama daugiausia aplinkos priežiūros darbų – pjaunama žolė, tvarkomos pakrantės, renkamos šiukšlės.

– Didžiausias iššūkis vasarą – užtikrinti tvarką. Stengiamės, kad paplūdimiai nevirstų šiukšlynais, kai juos lanko  daug poilsiautojų, todėl juos prižiūrime kasdien, – sakė Ž.Majus.

 Zumpė – ne oficiali maudykla

Prie Zumpės sutiktų poilsiautojų teigimu, prie šio vandens telkinio jie dažniausiai ateina pasideginti, pailsėti ar tiesiog praleisti laiką gamtoje. Nors karštomis dienomis vanduo vilioja atsigaivinti, daugelis pašnekovų teigė maudytis čia neplanuojantys. Kai kurie tauragiškiai sakė, kad Zumpė jiems labiau asocijuojasi su ramia poilsio vieta, todėl nesinorėtų, jog gražus miesto parkas virstų paplūdimiu.

Seniūnas Ž.Majus taip pat primena, kad Zumpė nėra oficialiai įteisinta maudykla.

– Yra kelios vietos, kur žmonės įlipa į vandenį, tačiau oficialios maudyklos ten tikrai nėra. Vis dėlto prie Zumpės taip pat įrengėme poilsio erdvę – pastatėme stalą, šašlykinę, gultų, kad Žalgirių mikrorajono gyventojai galėtų patogiai leisti laiką, – sakė Ž.Majus.

Pasak seniūno, kol kas oficialaus paplūdimio prie Zumpės įrengti neplanuojama.

– Minčių ir diskusijų būna, tačiau kol kas tam nematome poreikio. Ten maudosi tik pavieniai žmonės, – teigia jis.

Džesikos Bartušytės tekstas ir nuotraukos