Miškų urėdija įspėja: žolės deginimas – pagrindinė miško gaisrų priežastis

Nors ir karantinas, žmonių judėjimas gerokai sumažėjo, tačiau žolės degintojai nesustoja. Ugniagesiai praneša apie pirmuosius žolės gaisrus. Šią savaitę Tauragės rajone išdegė apie 12 arų atvirų teritorijų. Valstybinių miškų urėdija prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės. Vien pernai Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų.

„Pavasarį žolės deginimas tampa pagrindine gaisrų miškuose priežastimi. Skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose kasmet traumuojami arba žūva žmonės. Todėl, kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingiems, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Dėl viruso COVID-19 ir apribojimų gyventojams lankytis kitose vietose, daugiau jų renkasi poilsį gamtoje, poilsio objektuose, todėl dar labiau didėja tikimybė kilti gaisrui nuo numestos nuorūkos, paliktos neužgesintos laužavietės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

„Todėl Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, jau pradeda stebėti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus – prie monitorių pasikeisdama budės apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budės 57 priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų“, – sakė V.Kaubrė.

Miškuose bus pastatyti visiškai nauji gaisrų prevencijai skirti ženklai.

2019 metais Lietuvos miškuose užregistruota 280 gaisrų 200,18 ha plote. Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.