Mokytojas Gediminas Marozas: „Bijau, kad mokyklą reformuosim nuolat“

2022-aisias startuoja švietimo reforma: bus stambinamas mokyklų tinklas, atsisakoma jungtinių vyresniųjų klasių, daugiau dėmesio siekiama skirti ugdymo kokybės ir mokinių mokymosi stebėsenai, tobulinamos ugdymo programos, pokyčių sulauks ir specialiosios mokyklos. Skelbiama kad per artimiausius penkerius metus švietimui skiriamos lėšos padidės maždaug milijardu eurų. Skaudvilės gimnazijos informatikos mokytojas Gediminas Marozas sako, kad švietimo pertvarkos vyko visus 42-ejus metus, jam dirbant mokykloje.

Mokinys neišmoko – kas kaltas?

Švietimo ministerija užsimojo dar labiau stiprinti ugdymo kokybę ir didinti mokinių pasiekimų stebėseną, pagal rezultatus mokyklos administracija ir mokytojas matys, kokias dalykines kompetencijas mokytojui reikia tobulinti. Tačiau, pasak Skaudvilės gimnazijos informatikos mokytojo Gedimino Marozo, jei mokinio rezultatai prasti, tai ne mokytojo kompetencijos problema.

– Vaikas neišmoko Pitagoro teoremos, niekaip negaliu jo išmokyti antrojo Niutono dėsnio, jis jo nesupranta. Tai čia kieno dalykinę kompetenciją spręsime? Gal jis šį dėsnį supras, kai atsimuš bėgdamas į sieną, kad jėga buvo didžiulė, nors masė nedidelė, greitis buvo didelis. Bet ar čia galima spręsti apie mokytojo kompetenciją? Nelabai sutikčiau su tuo, kad pagal tai, ką vaikai žino, būtų galima spręsti apie mokytojo kompetenciją, – abejoja G.Marozas. – Aišku, Lietuvoje visokių atvejų pasitaiko. Kad jų nebūtų, turi pasirūpinti direktoriai ir jų pavaduotojai, juo labiau, kad jų algos šiemet smarkiai didėja.

Gediminas Marozas mano, kad iš miestelių ir kaimų žmonės migruoja į didelius miestus, nes ten jaunimas gali užsikabinti ir siekti karjeros, ten nuteka didelis genetinis potencialas. Jis svarsto: tai kas pasilieka kaime? Jauni mokytojai neateina į nedidelių miestelių mokyklas dirbti, nes jose nėra sričių, kurios juos pritrauktų. Kitas dalykas – tėvų emigracija į užsienį, kai paauglius vaikus palieka seneliams.

– Todėl negalima lyginti Vilniaus, Kauno ir kitų miestų vaikų su mūsų miesto vaikais, aš nesugalvoju, kaip juos reikėtų sulyginti. Abejoju, ar aptariami egzaminų rezultatai duoda naudos. Juk egzaminus laiko ne mokytojai, o mokiniai. Galbūt nepastebėjo vaiko kokios spragos – juk visko pasitaiko. Mažai sutikau mokytojų, kurie darbe nedirbtų. Gyvenime nesutikau mokytojo, kuris būtų vaikams priešas – visi nori išmokyti, – įsitikinęs G.Marozas. – Mokant vaikus didelę prasmę turi natūraliai tarp mokinių gimstanti konkurencija, ji padeda siekti geresnių rezultatų. Mažose klasėse konkurencija problematiškas dalykas. Jei vaikas mokosi silpnesnėje klasėje ir yra geras mokinys, jam atėjus į stipresnę klasę jo pasiekimai, kaip taisyklė, nebūna tokie blizgantys.

Tikslai vieni, rezultatai kiti

Gediminas Marozas apie 20 metų yra Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Tauragės rajono susivienijimo pirmininkas. Pasak pedagogo, profsąjunga stipriai kovojo, todėl trejus pastaruosius metus mokytojų atlyginimai kilo per bazinę algą, algos kilo ir pagalbos mokiniui specialistams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams.

– Susitarta, kad šiemet atlyginimai didės 7 proc., o su bazine alga – apie 10 proc. Tačiau kai tokia infliacija, abejoju, ar tą pridėjimą mokytojai pajus. Didžiausia Lietuvos bėda – kad švietimas pamirštas. Labai gražiai išmokta rašyti apie tikslus ir vizijas, bet rezultatas būna kitoks, – mano ilgametis mokytojas. – Tūkstantmečio mokykla ateina be tarimosi su švietimiečių bendruomene, dabar ateis įtraukusis mokymas, kai bus naikinamos specialiosios mokyklos. Nemanau, kad tų mokyklų mokytojai bus paskirstyti po mokyklas dirbti. Kai klasėje 30 vaikų, tai 3–4 su specialiaisiais poreikiais mokiniai bus pamiršti. Lietuvos švietimas sumes tuos vaikus į mokyklas ir vėl kaltų ieškos: tai mokytojai nepasiruošę, tai kursų specialių nebaigę.

Tauragės mokytojų profsąjungos vadovas prieštarauja, kad darželiai įrengiami mokyklose. Skaudvilės gimnazijoje darželinukams skirtas ilgas koridorius ir klasė. Jo nuomone, darželio aplinka turėtų būti kitokia: atskiras miegamasis ir žaidimų kambarys, atskiros higienos patalpos. Mokytojas abejoja, ar uždarius mokyklas sutaupytos lėšos buvo skirtos švietimui.

– Nemanau, kad tiek, kiek kainavo išlaikymas tų uždarytų mokyklų, kiek rajone buvo, tiek ir nukeliavo į švietimą. Kažkur kitur pasiskirstė pinigai, – svarstė G.Marozas.

Svarbiausia – pasitikėjimas mokytoju

Gediminas Marozas įsitikinęs, kad Lietuvos mokyklose yra daug gerų dalykų ir ji nėra prasta. Trūksta konkurencijos tarp mokytojų, pedagogų bendruomenė sensta, o jauni žmonės jų nepakeičia.

– O kaip jauną privilioti? Šneka apie visokias programas, projektus, o pagrindinis kriterijus – atlygis už darbą. Ministrė pirmininkė sakė, kad Seimo narių, jos ir ministrų atlyginimai maži, o mokytojų nemaži? – stebėjosi pašnekovas. – Adekvatus užmokėjimas už darbą išspręstų daug problemų be didelių projektų. Atsirastų daugiau norinčių dirbti šį darbą, būtų konkurencija tarp mokytojų, o tai sveikintinas dalykas.

Gediminas pateikė pavyzdį – mokytojai dalykininkai (fizika, technologijos, chemija, biologija, geografija), turintys per savaitę po 2 pamokas, tokioje gimnazijoje, kaip Skaudvilės, daugiau nei 12 val. per savaitę krūvio neturės, neturės etato. Neturėdami viso krūvio, mokytojai dažnai dirba dviejose mokyklose, o dirbdami daugiau už nustatytą krūvį save alina.

– Visą gyvenimą man dirbant mokyklose švietimo pertvarkos sekė viena paskui kitą, vienos pasiteisino, kitos – ne. Griuvo sovietinė mokykla, atsirado tautinė, o dabar kokia yra? Tūkstantmečio mokyklos dar nėra, kai šį projektą pristatė, kilo daugiau klausimų nei atsakymų. Bijau, kad mokyklą nuolatos reformuosim, – abejojo pedagogas. – Lietuvos mokykla nėra prasčiausia pasaulyje. Mūsų problema – kad pats žinojimas vertės nebeturi.