Mokytojos kelią pasirinkusi Paula: „Nesprauskime vaikų į rėmus“

Mokslo ir žinių dienos išvakarėse prezidentūros kieme šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su šalies mokyklų bendrojo ugdymo mokytojais, kuriems šie mokslo metai yra jų pedagoginės karjeros startas. Mokytojos kelią Tauragės „Versmės“ gimnazijoje šį rugsėjį pradeda ir tauragiškė Paula Mačiulienė. Savivaldybės Švietimo skyrius sako – didžiulė retenybė, kad į provinciją dirbti atvažiuotų ką tik studijas baigęs mokytojas. Paula šiais mokslo metais Tauragėje tokia vienintelė. Ir mokys to, ko niekas Tauragės moksleivių nemoko – prancūzų kalbos.

Kiekvienas vaikas – asmenybė

Artėjančiai mokslo metų pradžiai paminėti skirtame piknike prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Pranešama, kad į šį renginį atvyko 75 darbą valstybinėse mokymo įstaigose šiais mokslo metais pradedantys mokytojai. Naują savo gyvenimo kelią pradedantiems jauniems pedagogams prezidentas palinkėjo visada prisiminti, kokį šventą ir prasmingą darbą jie pasirinko, visada būti savo mokinių mentoriais ir vedliais, dėkojo, kad nepabijojo atverti mokyklos durų.

„Kiekvienas mokinys yra asmenybė, turinti skirtingą charakterį ir individualių poreikių. Jeigu jums pavyks tai pastebėti, tai bus didžiulė jūsų, kaip mokytojų, sėkmė ir visos mūsų visuomenės laimėjimas“, – jauniesiems pedagogams kalbėjo prezidentas.

Kad kiekvienas vaikas – išskirtinė asmenybė, ne kartą pokalbio su „Tauragės kurjeriu“ metu pabrėžė ir mūsų pašnekovė Paula Mačiulienė.

Akimirka iš renginio prezidentūroje su prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Asmeninio albumo nuotrauka

Lengviausio kelio nesirenka

P.Mačiulienė dar prieš šešerius metus rugsėjo 1-ąją pati žengė į „Versmės“ gimnaziją kaip mokinė, o šiandien sako, kad didžiuojasi ir džiaugiasi galėdama būti tarp savo gimnazijos mokytojų. Kai kurie jų – buvę Paulos mokytojai.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute Paula studijavo anglų ir prancūzų lingvistiką, o nuo antrojo kurso dar ir pedagogikos studijas. Nebuvo lengva, bet, kaip sako jaunoji mokytoja, ji niekada ir nesirinko lengvesnio kelio. Nuo šio rugsėjo Kauno technologijos universitete ji studijuoja edukologijos magistrantūrą.

Paula prasitarė, kad kai reikėjo rinktis, kurią užsienio kalbą studijuoti – ispanų ar prancūzų, teko gerai pasukti galvą. Prancūzų kalba pasirodė sudėtingesnė, todėl ją ir pasirinko.

– Vėliau studijuodama net truputį pasigailėjau, nes prancūzų kalba išties sunki, – dabar juokiasi prancūzų kalbos mokytoja.

Kadangi Paula labai gerais pažymiais baigė pirmąjį kursą, programos vadovė pasiūlė studijuoti ir gretutinę specialybę – pedagogiką.

Šiandien 24-erių P.Mačiulienė vadovauja Tauragėje savo įkurtam Kalbų centrui, kur ir vaikus, ir suaugusiuosius moko prancūzų kalbos. Pakviesta sutiko dirbti „Versmės“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja. Kol kas jai numatyta 12 pamokų per savaitę. Anglų kalbos Paula mokys gimnazijos pirmokus ir trečiokus, taip pat ves prancūzų kalbos būrelį ir tikisi, kad ateityje gimnazistams galės suteikti galimybę mokytis šios kalbos jau kaip atskiro dalyko.

Beje, Paula jau yra dirbusi mokykloje – studijuodama antrame kurse atliko praktiką – dirbo mokytojos padėjėja toje pačioje „Versmės“ gimnazijoje, o vakarais, įsigijusi verslo liudijimą, mokė užsienio kalbų visus, kurie to pageidavo.

Į Tauragę gyventi jauna moteris grįžo besimokydama ketvirtame Vilniaus universiteto kurse. Grįžo kartu su vyru Laimonu. Jis – taip pat tauragiškis, transporto vadybininkas.

– Stodama studijuoti kalbų, nemaniau, kad būsiu mokytoja, tačiau norėjau dirbti su vaikais. Pats likimas sudėliojo, kad ateičiau dirbti į mokyklą. Kai užpildžiau paraišką pedagoginėms studijoms, mama man sako: „Ar atsimeni, kai buvai vaikas, atsisėsdavai prie vaikiško stalo ir susisodinusi žaislus žaisdavai mokyklą?“ – prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Grįžo ten, kur mokėsi

Koks jausmas jaunąją mokytoją aplankė šią rugsėjo pirmąją? Pašnekovė tvirtina, kad labai geras, tik gal kiek keistas, nes į „Versmę“ eidavo kaip mokinė, o dabar tarsi peršoko į kitą barikadų pusę.

– Mokykla, kurioje mokiausi, man kėlė ir tebekelia geras emocijas, todėl džiaugiuosi galėdama grįžti į ją ir atiduoti savo indėlį. Abejoju, ar kur nors kitur jausčiausi taip gerai. Ir dar – labai smagu suteikti galimybę Tauragės vaikams mokytis prancūzų kalbos, nes šios kalbos Tauragėje daugiau niekas nemoko. „Versmė“ bus pirmoji, kuri turės bent jau neformaliojo švietimo prancūzų kalbos būrelį, o po kelerių metų, tikiuosi, šios kalbos gimnazistai galės mokytis jau kaip atskiro dalyko, – didžiavosi pašnekovė.

Paklausta, ar jaunai mokytojai, kuri vos keleriais metais vyresnė už gimnazistus, nebus sunku rasti su savo mokiniais bendros kalbos, Paula patikino, kad jai teko dirbti su įvairaus amžiaus žmonėmis:

– Jaunystė kaip tik didelis pliusas. Netgi lengviau mokyti savo kartos žmones. Galiu jiems parekomenduoti filmą, knygą. Mes klausomės tos pačios muzikos. Randu lengvą kalbą su vaikais. Aš suprantu juos, jie mane. Jei su mokiniu esi nuoširdus ir linkęs jam padėti, jei į jauną žmogų žiūri ne iš aukšto, tada mokinys jaučiasi gerai ir neturi tikslo apsunkinti mokytojui darbą.

Reikia įrodyti mokslo naudą

Pasak pašnekovės, dėkingas ir jos mokomasis dalykas – anglų kalba reikalinga, niekas to nepaneigs – ir keliaujant po svečias šalis, ir filmus žiūrint.

– Svarbiausia nenumušti motyvacijos ir padrąsinti, kad vaikas išdrįstų kalbėti užsienio kalba. Pamokose kalbėsiu tik angliškai. Mokiniams rekomenduosiu skaityti knygas užsienio kalba, iš Kalbų centro jie jas galės imti nemokamai ir skaityti. Kad tik skaitytų. Pati mėgstu knygas ir džiaugiuosi, kad su mokiniais galėsiu dalintis, – šypsosi naujoji „Versmės“ gimnazijos mokytoja.

Bet juk ne visi vaikai nori mokytis. Kaip su tokiais? Anot Paulos, į Kalbų centrą ateina moksleivių, mokykloje gaunančių prastus pažymius. Tačiau iš tikrųjų pasitaiko – ne vienas ateina, nes tėvai verčia, o pats mokytis nelabai nori.

– Pirmiausia turi vaikui įrodyti, kodėl svarbu mokytis, kokią naudą jam ir jo gyvenimui atneš tas dalykas. Jei sugebi įrodyti mokslo naudą, problema išspręsta. Man jau ne kartą tai teko įrodyti, tikiu ir dabar pavyks, – optimizmo nestigo pašnekovė.

Vis dėlto kodėl, jos nuomone, kai kuriems mokiniams prireikia samdyti mokytojus (korepetitorius) papildomoms pamokoms, kieno tai – mokytojų darbo ar vaiko problema?

– Tai opi, delikati tema. Labai priklauso nuo mokomojo dalyko. Apie kitus dalykus kalbėti negaliu, tik apie anglų kalbą. Galbūt vaikas kažkur paliko spragą ir su ja keliauja tolyn, paskui darosi vis sunkiau. Vaikas susigūžta ir užsisklendžia. Bet kiek man teko patirti, dabar yra labai mažai vaikų, kurie nemokėtų anglų kalbos. Jau antrokai angliškai puikiai kalba. Tačiau kiekvienas vaikas individualus. Visi vienodi ir negali būti. Ne visi gabūs matematikai, ne visi gabūs dailei. Ir ne visi turi būti gabūs viskam. Jei matematikas ar chemikas nemokės anglų kalbos, bet savo srityje bus profesionalas, tai nebus pasaulio pabaiga, nesprauskime vaikų į rėmus, – įsitikinusi naujoji „Versmės“ gimnazijos mokytoja P.Mačiulienė.