Mūšis dėl Lenkijos vadovo posto svarbus ir Lietuvai

Lenkijos prezidento rinkimų pirmasis turas parodė, kad šalyje yra gyva ir konkurencinga demokratija.

Daugiausiai balsų, 43,5 proc., surinko antrosios kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Andžejus Duda. Jam ant kulnų mina pagrindinis opozicijos atstovas Rafałis Trzaskowski, gavęs 30,5 proc. rinkėjų palaikymą. Būtent jie ir susirems antrajame ture, kuris vyks liepos 12 d.

Panašu, kad kova bus įtempta. Antrojo turo sociologiniai tyrimai prognozuoja, kad abu kandidatai gali tikėtis 47–49 proc. rinkėjų palaikymo. Kitaip tariant, galutinį rezultatą lems smulkios detalės. Nenuostabu, kad abu kandidatai dirba išsijuosę: net naktį, kai buvo skelbiami pirmojo turo rezultatai, jie abu rengė susitikimus su rinkėjais, o jau kitą dieną nuo pat ankstyvo ryto tęsė keliones po šalį.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Duda ir Trzaskowski turi daug bendro. Abu gimė 1972 metas, pirmasis – Krokuvoje, antrasis – Varšuvoje. Abu yra mokslų daktarai, kryptingai siekę politinių aukštumų. Visgi ideologinė ir partinė skirtis tarp šių lyderių didelė, todėl kampanija vyksta be kompromisų.

Duda pristato save kaip visos Lenkijos kandidatą. Jis daug keliauja po mažesnius miestus ir miestelius, teigdamas, kad atstovauja paprastiems šalies piliečiams. Be to, dabartinis prezidentas negaili pažadų: per artimiausius penkerius metus tikina darysiąs viską, kad vidutinė alga pasiektų 2 tūkst. eurų. Ekonomistai tokį tikslą laiko nerealiu, mat 2019 metais vidutinė alga „į rankas“ Lenkijoje siekė tik beveik 800 eurų (Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu – 857 Eur).

Tuo pačiu Duda teigia, kad jo oponentas – „Varšuvos burbulo“, elito atstovas, kuriam nesuprantami kasdieniai eilinių piliečių rūpesčiai. Juo labiau, kad pirmajame ture Trzaskowski sėkmingiausiai pasirodė būtent didžiuosiuose miestuose ir nurungė Dudą net jo gimtojoje Krokuvoje. Trzaskowski ginasi, kad Lenkijai reikalinga „nauja pradžia“ ir prezidentas, kuris nebūtų priklausomas nuo parlamente dominuojančios Teisės ir teisingumo partijos. Jis taip pat žada mažinti mokesčius ir neatšaukti tų dabartinės valdžios priimtų įstatymų, kurie prisidėjo prie gerovės kūrimo (pvz., nenutraukti išmokų vaikams).

Opozicijos atstovas taip pat žada gerinti santykius su Vokietija ir visa Europos Sąjunga (ES). Pastaruoju metu Varšuvos ir ES santykiai yra komplikuoti, tad Trzaskowski tikina atkursiąs bendrystę. Tai esą ypač svarbu dabar, kai ES vyksta svarbios derybos dėl finansinės pagalbos valstybėms narėms paketų ir jų skirstymo mechanizmų.

Kokią įtaką rinkimai gali turėti Lietuvai? Prezidento figūra Lenkijoje pagal konstitucinę galią ir įtaką prilygintina Lietuvos vadovui. Kitaip tariant, svarbiausi darbai vidaus politikoje tenka parlamentui bei vyriausybei, tačiau prezidentas gali savo iniciatyvomis, pareigūnų paskyrimais ir įstatymų veto teise turėti nemažą svorį.

Dudos pergalė užtikrintų dvišalių santykių su Vilniumi tęstinumą: Nausėda jau yra nemažai bendravęs su savo kolega, susiformavo pragmatiški santykiai. Bet būtų sunku įsivaizduoti, kad situacija blogėtų laimėjus Trzaskowski. Lietuvą ir Lenkiją vienija strateginiai interesai: energetika (Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa vyks per Lenkiją; Varšuva palaiko Lietuvą Astravo atominės elektrinės klausimu); infrastruktūra (geležinkelis „Rail Baltica“), saugumas (NATO pajėgų stiprinimas regione; JAV karių dislokavimas; pratybos; sankcijos Rusijai). Kitaip tariant, pykčiams nėra nei priežasčių, nei prasmės.

Žinoma, dviejų valstybių santykiai ne visuomet buvo tokie šilti, bet turėtų išlikti teisingame kelyje nepaisant rinkimų rezultatų. Tai džiugi perspektyva, nes Lenkija yra bene reikšmingiausia kaimyninė šalis Lietuvai.