Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Kovo 9-oji žymėjo juodą dieną pasaulio finansų rinkose ir kartu pasėjo nerimą apie artėjančią ekonominę krizę.
Viskas prasidėjo nuo drastiško naftos kainos smukimo. Barelio vertė staigiai smuko maždaug trečdaliu ir atsidūrė ties 30 dolerių riba. Tokio kritimo nėra buvę nuo Persijos įlankos karo prieš tris dešimtmečius.
Tą sąlygoja OPEC kartelio – pirmiausiai didžiausios naftos eksportuotojos Saudo Arabijos – ir Rusijos nesutarimai. Oficialiai OPEC yra tarptautinė keturiolika valstybių vienijanti organizacija, kelianti tikslą išvengti „nereikalingo ir skausmingo naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje“. Faktiškai ji siekia, kad naftos turtingos valstybės susitartų, koks kiekis naftos turi atsidurti globalioje rinkoje – tam, kad jos kaina būtų palanki pardavėjams.
Rusija nėra OPEC narė, tačiau pastaruosius trejus metus ji bendradarbiavo su organizacija tam, kad ribotų naftos gavybą ir palaikytų kainą. Bet praėjusią savaitę Kremlius nusprendė nutraukti tolesnius gavybos suvaržymus, tuo paskatindamas Saudo Arabiją kerštauti bei staigiai padidinti gavybos apimtis ir žaliavos pasiūlą rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad naftos paklausa rinkoje ir taip yra sumenkusi dėl koronaviruso paplitimo, staigus pasiūlos augimas pasiuntė kainas į nokdauną.
Rusijai tai gali reikšti ekonomines problemas – juk 40 proc. šios šalies biudžeto pajamų sudaro naftos ir dujų eksportas. Kremlius yra nustatęs oficialią 42 dolerių už barelį kainą – jei ji krenta žemiau, Rusija priversta išparduoti dalį sukauptos užsienio valiutos atsargų. Taigi dabartinė kaina yra žemesnė. Nors Rusija turi sukaupusi atsargų, tačiau praradimai gali būti ženklūs. Ypač žinant, kad Vladimiras Putinas žada didinti valstybės išlaidas, mat visuomenėje akivaizdžiai auga socialinis nepasitenkinimas.
Bet tuo pačiu Rusija eilinį kartą yra pasirengusi kentėti, mat turi geopolitinius tikslus – nori sumažinti JAV skalūninės naftos rinkos dalį (krintant kainai, įmonės Teksase ir kitur susidurs su didelėmis problemomis). Jei JAV įmonės susidurs su problemomis, ilgainiui Rusijos naftos dalis globalioje rinkoje gali išaugti. Tiesa, daugelis ekonomistų visgi mano, kad bendrai JAV ekonomika didelių kaštų nepatirs, nes naftos sektoriaus kaštus kompensuos sumažėję vartotojų kaštai dėl pigusių degalų ir pan.
Ko gali tikėtis Lietuva? Atrodytų, naftos kainų smukimas yra palanki tendencija, mat tikėtina, kad pigs degalai – jei barelio kaina išliks ties 30 dolerių žyma, benzino ir dyzelino kaina gali smukti ir apie dešimtadaliu. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje globalus ekonominis nestabilumas Lietuvai yra žalingas. Lietuva yra tarp dvidešimties pasaulio valstybių, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) yra glaudžiausiai susietas su eksportu. Kitaip tariant, eksportas sudarė beveik 80 proc. Lietuvos BVP. Jei pasaulyje toliau mažės prekių ir paslaugų paklausa – o ji jau krenta dėl koronaviruso – pasekmes pajausime ir mes.
