Naktinėtojus du vakarus iš eilės stebino ryški Šiaurės pašvaistė

Kone visa Lietuva savaitės pradžioje vakarais ėjo laukan ir aikčiojo nuo pamatytų vaizdų, o socialiniuose tinkluose viena po kitos buvo viešinamos Šiaurės pašvaistės nuotraukos. Kodėl šis astronominis reiškinys pasirodė Lietuvoje, kaip jis apskritai atsiranda, paaiškino Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.

Jei anksčiau ir buvo kalbama, kad Šiaurės pašvaistė – būtent šiaurinėms šalims būdingas reiškinys, tai pastaraisiais metais ji vis dažniau akcentuojama, kad ji matosi ir Lietuvoje. Ne tokia ryški žvelgiant plika akimi, tačiau puikiai užfiksuojama fotoaparatais. Astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas „Tauragės kurjerio“ skaitytojams papasakojo, kad pašvaistė paprastai kalbant yra tiesiog švytintis oras, o švytėjimą sukelia iš Saulės atlekiančios dalelės.

– Retkarčiais Saulėje pasitaiko staigūs energijos išsiskyrimo epizodai, vadinami Saulės žybsniais. Jų metu Saulė į aplinkinę erdvę išsviedžia daug tankesnį dalelių pliūpsnį. Jeigu toks pliūpsnis kliudo Žemę, čia sužadina deguonies ir azoto dujas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir tada matome švytėjimą. Pašvaistės spalva priklauso nuo to, kokios dujos švyti. Pavyzdžiui, deguonis skleidžia žalią ir raudoną šviesą, azotas – mėlyną. O pats švytėjimas atsiranda 100–500 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, – informavo mokslininkas.

Pasak V.Dobrovolsko, šiaurės šalyse pašvaistė matoma daug dažniau, nes ties poliarinėmis sritimis Saulės vėjo dalelės lengviau pasiekia Žemės atmosferą. Šiaurės pašvaistės vaizdas Lietuvoje nėra neįprastas, tačiau pastaruoju metu dažnesnis dėl Saulės aktyvumo piko, kuris kartojasi kas 11 metų. Dažniau besikartojant Saulės žybsniams, dažnesnis ir Šiaurės pašvaistės vaizdas.

– Kai Saulė yra ties savo aktyvumo piku, pašvaistes Lietuvoje galime stebėti bent 3–10 naktų per metus. Ir atvirkščiai – aktyvumo minimumo laikotarpiu gali prabėgti dveji–treji metai ir mes nepamatysime nė vienos pašvaistės, – kalbėjo dr. V.Dobrovolskas.

Antradienio vakarą Šiaurės pašvaistė Tauragės regione matėsi ypač ryškiai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Vilniaus universiteto astronomė dr. Edita Stonkutė pridūrė, kad pats reiškinys nėra padažnėjęs ar pasikeitęs, tik socialinių tinklų dėka kur kas plačiau pasklinda žinia apie matomą pašvaistę:

– Šiandien žmonės apie ją girdi ir kalba dažniau ne todėl, kad pats reiškinys kardinaliai pasikeitė, o todėl, kad esame aktyvesnėje Saulės ciklo fazėje. Šiais laikais daug žmonių fotografuoja naktinį dangų jautriomis kameromis, o socialiniai tinklai leidžia akimirksniu informacijai išplisti.

Dr. V.Dobrovolskas sako, kad jei pašvaistė yra, tai giedrą naktį ji bus matoma beveik bet kur Lietuvoje. Tik miestuose dėl ten esančių šviesos šaltinių gausos ji gali matytis silpnai ar nesimatyti išvis, todėl norintiems ją pamatyti patartina išvykti už miesto. Ar tai mūsuose laikytina normaliu reiškiniu?

– Taip, tai visiškai įprastas ir normalus reiškinys. Beje, kai pašvaistės būna itin stiprios, jas gali pamatyti net Ispanijos ir Graikijos gyventojai, – faktais pasidalijo mokslininkas, patikslinęs, kad šis reiškinys nepriklauso ir nuo metų laikų kaitos. – Šiaurės pašvaisčių matomumas priklauso tik nuo Saulėje įvykstančių žybsnių ir tuo momentu sustiprėjančio Saulės vėjo. Tačiau tai nė kiek nesusiję su metų laikais – pašvaistes galima matyti bet kuriuo metų laiku. Gal tik vasaros (ypač birželio) naktimis tikimybė mažesnė vien todėl, kad naktys itin trumpos.