Naujoji gatvė – mirtini spąstai ypatingai retai uodeguotųjų varliagyvių rūšiai

Europoje ir Lietuvoje saugomiems skiauterėtiesiems tritonams iškilo grėsmė visai išnykti Tauragėje – mat nutiesta mažojo aplinkkelio Naujoji gatvė Oko miško pašonėje šiems gyvūnams tapo neįveikiama kliūtimi. Nors tauragiškis Kastytis Ačas kaip sumanydamas gelbsti ant išnykimo ribos balansuojančius padarėlius – ryte ir vakare juos, prigludusios prie gatvės borto, perkelia į saugią vietą, tačiau jų vis tiek labai daug žūva, nes jie sušąla.

Lietuvos herpetologų draugijoje, į kurią susitelkę roplių ir varliagyvių mylėtojai, Kastytis Ačas paviešino problemą ir nuotraukas: „Iškilo išgyvenimo klausimas. Liūdna, aplinkkelis – spąstai, Tauragė, gelbėju… Vakar rekordas – 19 išgelbėta, šiaip iki 10 kasdien, bet labai daug mažų žuvusių. Perkeliu juos ryte ir vakare, apie 1,5 kilometro ruože“.

Entuziastai, siekiantys kuo daugiau išsaugoti šios rūšies individų, pataria įrengti tvoreles toje vietoje, bent kartą per dieną pernešti, perkelti tritonus iš betono spąstų, nes šiuo metu vyksta intensyvi jų migracija. Žmonės stebėjosi, kodėl projektuojant gatvę neatkreiptas dėmesys į gamtą ir gyvūnus, kodėl neištirta, kokią problemą sukels naujas statinys. K.Ačo nuomone, greitai Naujosios gatvės dar neatidarys, kol neįrengti šviesoforai, tai bent šį pavasarį roplių ir varliagyvių mašinos netraiškys. Nors vyras gelbsti tritonus, vis dėlto daug mažiukų tritoniukų žūva – sušąla prigludę prie borto, neturėdami nė menkiausios galimybės įveikti įprastame jų kelyje sukurtos kliūties.

Tauragės rajono savivaldybės ekologė Otilija Budrytė patikino iš gyventojų apie tritonams iškilusią problemą informacijos negavusi, niekas dėl šios problemos į savivaldybę nesikreipė.

Kastytis Ačas rytais ir vakarais skuba gelbėti žūvančių tritonų. Kastyčio Ačo nuotrauka

– Vienintelis būdas, ką tikriausiai būtų galima padaryti, tai įrengti tokias tvoreles, kaip per televizorių rodo, ar kažką panašaus. Tada kyla vienintelė problema: tritonams vis tiek reikia pereiti per tą kelią, tai turi juos kas nors surinkti ir perkelti. Tai padaryti tikriausiai turėtų patys žmonės, nes mes neturime, kas galėtų vidury darbo dienos perkėlinėti tritoniukus. Peržiūrėjau, kokia praktika yra kitų savivaldybių, tai tvorelių įrengimą dažniausiai inicijuoja gyventojai. Konsultavausi su Aplinkos apsaugos departamentu, dažniausiai tai daro gyventojai. Jie su savivaldybe suderina, kad savivaldybė žinotų, jog yra vykdomas toks sumanymas, – kalbėjo ekologė.

Gamtoje retai sutinkamas (toks per Naująją gatvę migruoja) skiauterėtasis tritonas įrašytas ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Berno konvencijos bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvų saugomų gyvūnų sąrašus. Jis yra salamandrinių šeimos uodeguotasis varliagyvis, Lietuvoje saugomas nuo 1991 m. Žinomos negausios populiacijos, apie jas vis dar trūksta duomenų. Daugelyje radaviečių buveinės sąlygos nepakankamai palankios susiformuoti gausioms populiacijoms.

Tritonų kūno viršus pilkai juodas ar tamsiai rudas, pilvas išmargintas oranžinėmis ir juodomis dėmėmis. Tuoktuvių metu patinams užauga skiauterė dantytu kraštu. Pastarieji užauga iki 18 cm, o patelės – iki 20 cm. Nuo balandžio iki liepos vidurio praleidžia vandenyje, vėliau išlipa į sausumą ir slepiasi urveliuose po trūnijančiais medžiais ir kelmais.