Naujos bendruomenės didžiausias turtas – autentiškas paminklas

Gaurės seniūnijoje veikia penkios bendruomenės, vos prieš keletą savaičių susikūrė dar viena – Milaičių kaimo bendruomenė. Tai nedidelis kaimelis su viena problemiška pagrindine gatve, tačiau žymus tuo, kad turi Lietuvos nepriklausomybei skirtą paminklą, pastatytą 1928 metais. Valstybinių švenčių metu iš visų kampelių jį aplanko žygeiviai. Nei valdininkai, nei paveldosaugininkai juo nesirūpina, tik kaimo žmonės globoja. Tai jie unikalų senolių palikimą savo lėšomis vis paremontuoja, beliko tvorelę ir aplinką sutvarkyti.

Milaičių bendruomenė Registrų centre įregistruota šių metų vasario 28 dieną. Bendruomenės pirmininkei Ingai Jancevičienei Milaičiai – gimtasis kaimas, iš kurio vėliau su tėveliais išsikraustė, ir štai prieš ketverius metus sugrįžo į gimtąsias vietas, į tą pačią sodybą. Inga tuoj pastebėjo, kad žmonės čia nedaug bendrauja, visi atitolę, nesusitinka, vieni apie kitus nieko nežino. Iš vaikystės ji prisimena artimiau bendraudavusius kaimynus, buvo daug ūkių, vieni pas kitus į talkas susibėgdavo. Pasigedusi bendruomeniškumo Inga ėmė telkti žmones.

– Turim Laivės paminklą, prie kurio visada minime Vasario 16-ąją. Tai šventa kaimo tradicija. Ir Mindaugines prie šio paminklo švenčiame. Kai čia parėjau, sušaukėm susirinkimą, pirmą kaimo šventę surengėm, taip pradėjome labiau bendrauti ir subrandinom mintį, kad reikia kurti bendruomenę. Vis pasitariame, kaip sutvarkyti paminklą, sudeda pinigus Milaičių ir Meškų kaimo gyventojai. Šitas paminklas pastatytas 1928 metais, skirtas nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. 2028-aisiais jam sukaks 100 metų ir 110 metų Lietuvos nepriklausomybei, – gražiomis artėjančiomis sukaktimis pasidžiaugė bendruomenės pirmininkė.

Paminklas Milaičiuose iki šių dienų išliko autentiškas, jį pastačiusių kaimų gyventojai karta iš kartos juo rūpinasi. I.Jancevičienė sako, kad be kaimo žmonių jo niekas nesaugo ir nesirūpina.

– Mes jį nušveitėm, reikėjo patinkuoti, buvo šonai ištrupėję, suskilinėjęs, nuglaistė ir nudažė, rimčiau sutvarkėm, liko tvorelę sutvarkyti ir aplinką. Prisidėjo ir Baltrušaičiai, ir Eičiai, ir Kunigiškiai, jie žygį organizuoja Vasario 16-ąją, tai prie paminklo surengiame tokį nemažą paminėjimą. Mes, kaip bendruomenė, nieko neturime, net jokio laisvo sklypo, jokių patalpų. Todėl renkamės prie paminklo arba pas kurį kaimyną. Kaime gyventojų yra kiek daugiau nei 50, branduolį sudaro 18 aktyvistų, o narių bendruomenėje greitai bus 30, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ko labiausiai kaimo žmonėms reikia, ko jie labiausiai nori, I.Jancevičienė neskubėjo vardyti materialių dalykų – kaimo žmogui svarbiausia bendravimas ir sutarimas.

– Savo tikslų sieksime žingsnelis po žingsnelio. Reikia edukacijų, susitikimų, mūsų tikslas – saugoti ir prižiūrėti mūsų paminklą. O ateitis parodys, ko labiausiai trūksta. Pradėsim nuo mažų projektėlių, nedidelių švenčių, rašysim projektus finansavimui gauti, konsultuosimės, aptarsime pirmame oficialios bendruomenės susirinkime kovo 18 dieną. Norėtume pašešuvį susitvarkyti, dabar viskas sužėlę. Pagrindinė mūsų kaimo gatvė – Milaičių – problemiška, buvom ir pas merą, ir su seniūnu apie tai kalbėjom, į asfaltavimo eilę dar neįtraukta. Gyvena kaime keli ūkininkai, gražus, ramus mūsų kaimukas, – gyrė kaimą ir gerus jos žmones Inga, planuojanti su bendruomene prisistatyti Gaurės seniūnui, pranešti apie save.

K