Besitęsiant karantinui viešbučiai, svečių namai ir kavinės išgyvena bene sunkiausią savo egzistavimo laikotarpį. Valdžios finansinės paramos viešbučių verslas nesitiki, labiausiai nori, kad kuo greičiau būtų paskelbta karantino pabaiga ir galėtų pradėti normaliai dirbti. Verslininkų nuomone, gyventojai per daug įgąsdinti dėl koronaviruso pandemijos, o niekaip nesibaigiantis karantinas paslaugų įmones Tauragės krašte baigia numarinti. Šiandienos situaciją verslo žmonės vadina žiauria.
Tikisi kompensacijos bent už nuomą
Miesto centre didžiulį viešbutį „Tauragė“ 28-erius metus valdo Ozgirdų šeima. Dovilė Ozgirdienė pasakojo, kad nuo pat karantino pradžios viešbutis klientų nesulaukia. Turistų nėra, niekas į Tauragę neatvyksta ir darbo ar verslo reikalais.
– Pas mus, Tauragėje, lankomų objektų kaip ir nėra, nesam tokie dideli, kad turistai dabar atvažiuotų į Tauragę ja pasigrožėti. Jie čia neturi ką veikti, tai ką jie pas mus gyvens. O jei turistų ir atvyksta, jie dažniau apsistoja kaimo turizmo sodybose, – kalbėjo verslininkė. – Žmonės dabar įsibaiminę. Gal karantinas iki rugsėjo pasibaigs. Vis tiek lauksime klientų – mūsų viešbučio kambariai paruošti, į juos nemažai investuota. Esame optimistiškai nusiteikę, neverkšlename, yra tekę ir sunkesnių periodų išgyventi.
Iš valdžios verslininkai Ozgirdai sulaukė vienintelės pagalbos – finansinė parama teikiama keliems į prastovą išleistiems darbuotojams. Valstybė žada nuomininkams 50 proc. kompensuoti patalpų nuomą. Pasak D.Ozgirdienės, jų šeimos įmonė perpus sumažino nuomos kainą.
– Nuomininkai nenorėjo dėl karantino patiriamų nuostolių mokėti nuomos, todėl 50 proc. sumažinome kainą už išnuomotas patalpas trijuose aukštuose. Patyrėme didelį nuostolį, nes elektros, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių kainos nesumažėjo, – kalbėjo viešbučio valdytoja. – Nuomininkams išrašėme sąskaitas, nurodydami, kad nuomą sumažiname pagal specialų straipsnį. Gavę iš valstybės kompensaciją, ją turėtų mums atiduoti, o kaip bus – matysim. Nuomininkų vykdyta veikla sustingusi, visi laukia karantino pabaigos.
Kol bus karantinas, tol merdės
Svečių namų, įrengtų 2 km nuo miesto centro, prie pagrindinės gatvės, savininkė nepanoro skelbti savo pavardės, kadangi labai nemėgstanti viešumos. Jos apgyvendinimo paslaugas teikiančių namų klientai – įvažiuojantys žmonės, o pastaraisiais mėnesiais įvažiavimas į Lietuvą komplikuotas.
– Mano klientai – mašinų pirkėjai, ukrainiečiai, kurie atvažiuoja į Lietuvą dirbti. Dabar nei viena, nei kita daryti negalima. Kas dabar gali įvažiuoti, jei reikia laikytis saviizoliacijos? Juk atvažiavęs pirkti mašinos užsienietis dvi savaites čia nesėdės ir nesikarantinuos, – apmaudžiai kalbėjo verslininkė. – Kol nepanaikins karantino, tol mes visi čia merdėsim. Mums nereikia valdžios pagalbos, tik tegul nuima tą nesąmoningą karantiną. Be valdžios gyvenom ir išgyvenom.
Visą gyvenimą verslą plėtojanti moteris neslėpė apmaudo. Pasak jos, daugybė tauragiškių gyvena iš prekybos automobiliais, kuri dabar nevyksta, todėl ir Tauragė tarsi numirusi – uždaryti servisai, automobilių remontininkai beveik neturi darbo.
– Mūsų žodžiai ir norai į dangų neina – kada eilinio žmogaus norai buvo išgirsti? Nieko iš valdžios nesitikime, nes nieko iš jos ir negauname. Kiek patys užsidirbome, susikūrėme, tiek ir turime, – kalbėjo moteris. – Manau, kad ne prieš pandemiją, bet prieš mūsų valdžią reikia kovoti. Situacija žiauri – matyt, laukia, kol visi lietuviai išvažiuos iš Lietuvos. Kiek valdžiai bus naudinga, tiek laikys tą karantiną.
Pasak verslininkės, pasiekti pokyčių, ką nors pakeisti būtų galima tik streikais, kaip kad daroma visame pasaulyje. Bet kadangi lietuviai uždaro būdo, tai, pasak verslininkės, nežinia, per kelias kartas situacija Lietuvoje galėtų pasikeisti.
Išsigelbėjimas – parduotuvė
Verslininkas Alvydas Liekis prieš daugelį metų įkūrė įmonę „Vila Skaudvila“, jam Skaudvilės mieste priklauso parduotuvė, kavinė ir svečių namai. Dėl įvesto karantino jo įmonės padaliniai patyrė nuostolių, išskyrus vieną sritį – prekybos.
– Pandemija stipriai paveikė maitinimo ir apgyvendinimo verslus. Gerai, kad mūsų svečių namuose gyvena kelių tiesimo įmonių darbuotojų. Maitinimas nereikalingas, nes pobūviai nevyksta, – kalbėjo verslininkas. – Esmė ta, kad žmonės labai išgąsdinti. Patyriau didžiulių nuostolių, nes maitinimo paslauga visiškai nevyksta, atsakyti visi užsakymai.
A.Liekio nuomone, Lietuvoje gyventojai per daug išsigandę: gal didmiesčiuose epidemiologinė padėtis rimtesnė, o provincijoje žmonės per daug bijo. Jis paramos iš valdžios nesitiki, svarsto, kad galbūt vasarą padėtis normalizuosis. Įmonę buvo visiškai uždaręs, teko atleisti darbuotojus. Jam apmaudu, kad tuo metu valdininkai siūlė patiems verslininkams mokėti darbuotojams atlyginimus vieną ar du mėnesius, nors pajamos buvo nulinės.
– Su prastovomis valdžia anekdotą iškrėtė. Verslas sėdi bankuose, dar prieš pusmetį tie patys valdžios vyrai kalbėjo, kad reikia pinigus judinti, galima skolintis ir vystyti verslą, o ne pūdyti pinigus kaip senais laikais, – kalbėjo A.Liekis. – Kai finansų ministras taip kalba, juokas ima.
A.Liekiui priklausanti parduotuvė karantino laikotarpiu pirkėjų sumažėjimo nepajuto, situacija ten stabili. Verslininką labiausiai neramina, kad nesulauktume antros epidemijos bangos.