Ne visi daržovių augintojai sulauks paramos

Europos Komisija nusprendė, kad Lietuvos kontrolės sistema žemės ūkio sektoriuje neefektyvi, todėl gali būti taikoma 5–10 proc. bauda nuo visų mūsų šaliai skirtų metinių išmokų sumos. Tokiu atveju ūkininkai netektų šimtų milijonų eurų. Padėtį suskubta taisyti griežtinant kontrolę – nusitaikyta į „popierinių“ kultūrų augintojus.

Kontrolė sugriežtinta

Artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimui, kuris prasidės balandį, Žemės ūkio ministerijoje nuspręsta didžiausią dėmesį skirti skaidriam žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti žemės ūkio sektorių nuo galimų Europos Komisijos finansinių korekcijų. Pasak ministerijos atstovų, Lietuva, turėdama daug smulkių sklypų ir sudėtingą nuomos rinką, tapo ES audito taikiniu, nuo 2023 m. kontrolės kartelė pakelta labai aukštai, taikoma „nulinė tolerancija“. Kontroliuojančios institucijos dar atidžiau žiūrės, kurie plotai netinkami finansinei paramai. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) reikalauja teisinio pagrindo – nuosavybės dokumentų ar registruotų nuomos sutarčių, tačiau ne visi ūkininkai juos pateikia. Dėl to pritaikius sankcijas sumažėtų ES paramos lėšų krepšelis.

Ne paslaptis, kad kontroliuojančioms institucijoms moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių auginimas Lietuvoje, ypač pastaraisiais metais, yra tapęs tikru galvos skausmu, kadangi šios kultūros tampa „popierinėmis“ – auginamos ne dėl derliaus, o tik dėl susietosios paramos išmokų. Teigiama, kad tai iškraipo rinką, dėl piktnaudžiavimo atvejų auga biurokratinė našta visiems daržininkams. NMA duomenimis, 2025 metais šių daržovių plotai didėjo, todėl patikros buvo sugriežtintos. Burokėlių, morkų ir kopūstų plotai mažai keitėsi.

Atsižvelgus į nustatomų pažeidimų lygį (pavyzdžiui, pernai Šiauliuose teismo sprendimu ūkininkė, žadėjusi moliūgus auginti 6 ha, buvo apkaltinta dokumentų klastojimu ir privalėjo grąžinti jai išmokėtą 12 000 Eur paramos sumą) ir įvertinus gresiančias sankcijas visiems ūkininkams, Žemės ūkio ministerijoje nutarta moliūgus palikti po didinamuoju stiklu ir ieškoti būdų, kaip sugriežtinti kontrolę, o cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių augintojams nebeskirti susietosios paramos išmokų.

Augino tik dėl paramos

Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistė Jurgita Kleinaitienė, aptarnaujanti Žygaičių seniūniją dėl pasėlių plotų deklaravimo, pati su vyru ūkininkaujanti ir auginanti galvijus, prisipažino, kad moliūgų nesodina. Ji pritaria ministerijos sprendimui. J.Kleinaitienės teigimu, Žygaičių seniūnijoje nėra daug daržovių augintojų, kadangi žemė čia nederlinga.

– Aš būčiau už tai, kad paremtų auginančius kitas daržoves, ne moliūgus, nes prie jų mažai darbo. Morkos ir česnakai – paklausios daržovės, bet prie jų daug sunkaus darbo, todėl niekas neaugina. Moliūgą pasodini vieną į kvadratinį metrą, o kiek morkų į tokį plotą turi pasėti? Būdavo ir pas mus moliūgų augintojų, kol būdavo teikiama parama. Nors užaugindavo mažą šių daržovių kiekį, greitai susirinkdavo tinkamą valdos ekonominį dydį ir už gautą paramą pirkdavo mašiną. Dabar tokios paramos nebėra, pasikeitė reikalavimai, pasikeitė ir augintojų kiekis. Anksčiau užauginę 1 ha moliūgų paramai tikdavo, – kalbėjo J.Kleinaitienė.

Pasak savivaldybės atstovės, jei moliūgų ūkininkas augindavo daugiau nei hektarą, turėdavo įrodyti, fotografuoti ir siųsti nuotraukas, ir ne tik pasėlio, bet ir derliaus. J.Kleinaitienės nuomone, matyt, buvo daug piktnaudžiavimo atvejų, kai kurie ūkininkai net derliaus nenuimdavo, būdavo pilni laukai moliūgų, nes tik dėl paramos augindavo. Todėl ir buvo „įjunti“ saugikliai.

Svarsto, ar beaugins

Indrė ir Audrius Macijauskai. Asmeninio albumo nuotrauka

Serbentyno „Gaurės uogos“ savininkai ūkininkai Macijauskai augino ir moliūgus. Ką darys dabar, kai šių daržovių augintojams teko toks išskirtinis kontroliuojančių institucijų dėmesys, ar jie pritaria ministerijos sprendimui?

– Nėra vieno atsakymo, reikia paramos ar nereikia. Mes gaudavom išmokas. Jei išmokos mokamos, gal ir būdavo, kad realybėj pas kažką tų moliūgų nėra. Čia didesnė problema. Bet dėl to neturėtų nukentėti tie, kurie iš tikrųjų augina. Jei ir nebus išmokų, vis tiek sodinsim moliūgus. Mes juos auginom ne dėl išmokų, o dėl to, kad nepaliktume tuščios žemės. Žinoma pasvarstom – jei visai nepridėtų, gal ir neapsimokėtų auginti, nes parama buvo kaip garantas – jeigu neparduosim, tai bent išmoka kažkiek padengs. O gal geriau pūdymą palikti, – svarstė Indrė Macijauskaitė.

Kaip Macijauskams pernai pavyko realizuoti moliūgų derlių? Pasak I.Macijauskaitės, tik labai nedidelė moliūgų dalis liko lauke, didžiąją dalį parduoti pavyko. Ūkininkė atviravo, kad pakelėje įrengtoje savitarnos parduotuvėlėje didžiausias pikas būdavo savaitgaliais, moliūgus tauragiškiai pirkdavo lauktuvėms, bendruomenės įsigydavo renginiams.

Gaurės seniūnijoje taip pat nėra daug daržovių augintojų, tik vienetai. Pakalbinti dar keli moliūgų augintojai iš kitų seniūnijų teigė norintys, kad parama būtų mokama.