Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Gamtininkas Algis Butleris sako, kad ne mažiau už inkilus gamtoje svarbūs uoksai ir drevės. Juose apsigyvena ne tik sparnuočiai, įsikuria vabalai ir vabzdžiai, dažnai uoksuose aptinkamos net nykstančios jų rūšys. Gamtos specialistas ragina neskubėti prieš pjaunant bet kurį seną medį, gerai apžiūrėti, ar jis nėra tapęs kažkieno namais.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato patarėjas Algis Butleris sako, kad ertmes medžiuose dažniausiai išskaptuoja geninių šeimos paukščiai, tokiose ertmėse žalvarniai, čiurliai, karveliai, kai kurios pelėdos ir žvirbliniai paukščiai (zylės, varnėnai, raudonuodegės, kuosos, žvirbliai, musinukės), net šikšnosparniai, voverės ir pelės.
– Yra dvi rūšys zylių, kurios sutrūnijusiame medelyje ištuksenusios ertmę ten įsikuria. Uoksuose gyvena ir tos rūšys, kurios nemoka jų išskaptuoti. Tai antriniai uoksiniai paukščiai. Juodosios meletos mėgsta didelius uoksus skobti, jos yra didžiausi Europos geniniai paukščiai. Kiaunės, geltonkaklės pelės, miegapelės tokiose ertmėse gali įsikurti, – pasakojo gamtininkas.
Pasak Algio Butlerio, uoksiniai medžiai labai svarbūs biologinei įvairovei. Bitinių šeimos vabzdžiai, kurių Lietuvoje yra apie 350 rūšių, taip pat mėgsta uoksus, ten suka lizdus. Ir kamanės, širšuolai mėgsta juose įsikurti. Valstybiniuose miškuose stengiamasi išsaugoti uoksinius medžius, kirtimuose jie paliekami. Tačiau tokie medžiai dažnai būna aukšti ir palikti vieni atviroje vietoje dažnai lūžta nuo vėjo.
– Drevės – visokios išpuvusios ertmės atsiranda išpuvus šakai, ją nulaužus ar nupjovus. Uoksus išskaptuoja paukščiai. Geniniai paukščiai labai retai žemai skaptuoja, jie pasirenka sausus medžius, tą vietą, kur puvinys įsimetęs. Stuksendami nustato, kur medis pažeistas. Neaukštai medyje dažniausiai būna susiformavusios savaiminės ertmės, – aiškino specialistas.
Pasak A.Butlerio, jei žmogus leistų miškui gyventi, kiek jis nori, uoksų savaime atsirastų daug. Girininkijos miškuose jis aptiko tokį pušyną, kuriame tiek daug uoksų vienoje vietoje, kiek iki tol nebuvo matęs. Pušys buvo pažeistos grybo – pušinės pintainės, sukeliančios puvinį, todėl geniniams paukščiams atsirado puiki proga jas skaptuoti.
– Toks pušynas labai vertingas, gal į mano pastebėjimą atsižvelgė ir jo neiškirto. Kai palaikoma sanitarija, išpjaunami puvinio pažeisti medžiai, tokiame steriliame miške uoksų būna mažai. Mes per daug nusilpninam gamtą, o uoksinių medžių gausa – buveinės vertės indikatorius. Pavyzdžiui, juodosios meletos skaptuoja tik storus kamienus, kad išsiskaptavusios uoksą, tilptų, o tokius turi beveik šimto metų medžiai. Jei į gamtą žiūrėsime tik griežtai ūkiškai, miškas taps menkavertis, – įsitikinęs gamtininkas.
Ąžuolų, klevų ir kietųjų lapuočių drevėse apsigyvena retų veislių vabalai. A.Butleris teigė, kad Lietuvos raudonojoje knygoje įrašyti vabalai įsikuria net obelyse, jiems reikalinga negyva mediena, nes ten jie dauginasi.
– Yra lervų, kurių dauginimosi ciklas labai ilgas, iki ketverių metų. Pastaraisiais metais daug retų rūšių nyksta, jeigu iškertame medžius nespėjus joms pasidauginti. Kuo sudėtingesni gyvūno ekologiniai reikalavimai, tuo jam sunkiau išlikti. Mano kieme auga sena obelis, joje gyvena Raudonosios knygos vabalas, todėl jos nekertu. Net savo sode galima padėti retai rūšiai, nebūtinai miške, tik reikia jas pastebėti, – sakė pašnekovas.
Per daugelį darbo metų Algis Butleris pastebėjo, kad tarp gamtos ir žmogaus, tarp vartojimo ir saugojimo, visada buvo konfliktas. Kai tik prasidėjo gamtos įsisavinimas ūkiniais tikslais, tiek laiko trunka ir šis konfliktas. Jis džiaugiasi, kad yra gamtininkų, kurie į aplinką žvelgia ne per gurmaniškąją pusę, ne per tai, ką sumedžioti ir suvalgyti, o rūpinasi gamtos įvairove.
– Valstybiniuose miškuose yra kitaip, miškininkai gali saugoti mišką, o privatininkai žiūri kitaip, skaičiuoja, kiek iš miško gali uždirbti. Turiu paveldėjęs 2,5 ha miško, apeinu, malką paimu, bet medį, kuriame yra koks plyšys, palieku, gal ten šikšnosparnis ar kas kitas gyvena, ar dar apsigyvens, – atviravo A.Butleris, pabrėžęs, kad daugybė dalykų gamtoje tik nuo žmogaus priklauso.
