fbpx

Nudobti gyvūną strėle ryžtųsi ne kiekvienas medžiotojas

Dalintis:

Trečiadienį įsigaliojo ne visi medžioklės taisyklių pakeitimai. Nuostata, įtraukta gegužės 8 d., kuri būtų leidusi nuo 2022 m. medžioti lankais, buvo atšaukta sukilus visuomenei – prieštaraujančią peticiją pasirašė per 100 tūkst. asmenų ir įteikė aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Šiai naujovei vienbalsiai nepritarė ir Tauragės krašto medžiotojai, susitelkę į dešimt būrelių. Keletas jų, medžiojančių jau ne vieną dešimtmetį, sako, kad medžioklė lankais – jokia blogybė, o kai kurie vietos politikai tokį medžiojimo būdą net vadina menu. Lankus medžioklėje siekiama įteisinti nuo 2004 m.

„Čia yra sportas, menas“

Savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Kęstutis Balašaitis medžioja 39-erius metus. Savo feisbuko paskyroje gegužės 13 d. jis pakvietė kolegas medžiotojus dalyvauti akcijoje, palaikančioje medžioklės tvarkos pakeitimus, prie Aplinkos ministerijos.

– Palaikau protingus sprendimus. Matau, kad tai nebus įteisinta, ir tikrai nei aš pats kada planavau su lanku medžioti, bet kam pavydėti tiems, kurie yra to entuziastai? Per Lietuvą tokių yra apie šimtą žmonių. Tauragės rajone nežinau nė vieno medžiotojo, kuris tuo domėtųsi, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo K.Balašaitis. – Kartais nueinam į šoną su savo emocijomis ir veiksmais visai nepamatuotai. Gal kai kas peticiją pasirašė laikydamiesi bandos jausmo, būta tokių atvejų: Žygaičiuose pasirašė, o už ką – nežinojo. Keista, kad neišmanantys reikalų apie medžioklę imasi iniciatyvos, komentuoja, kad šunimis užpjudys, užmėtys akmenimis. Turi spręsti profesionalai.

Kęstutis Balašaitis. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak tarybos nario, medžiojant lanku, reikia prie gyvūno prisėlinti 20–30 m atstumu. Taip gali tik medžiotojas profesionalas. Jo nuomone, lankais būtų sumedžiojama mažiau gyvūnų nei šaunant graižtviniu šautuvu iš 100, 200, o kartais 300 m atstumo. Politiko nuomone, medžioklė lankais žvėrims jokių sąlygų nepablogintų.

– Dabartiniai lankai kitokie, labai brangūs. Būtų keletas medžiotojų sportininkų, nes čia yra sportas, menas – prisėlinti, kad gyvūnas nepajustų. Tam reikia susilieti su gamta, – kalbėjo K.Balašaitis. – Žvėrių populiaciją medžiotojai priversti reguliuoti. Esame skirtingi, ne kiekvienas gali šauti į žvėrį. Nuomonių įvairovė bus visada. Šaukia – saugokim gamtą. Nuo ko? Gal nuo mašinų, kad netraiškytų, nes draudimui brangiai kainuoja.

K.Balašaičio nuomone, afrikinis kiaulių maras įsisuko būtent dėl per didelio šernų tankio, todėl kai kuriuose rajonuose šernai išnyko. Nukentėjo ir ūkininkai – privalėjo išskersti kiaules. Jo nuomone, šiuo metu ir stirnų bei elnių privisę per daug. Naktinio matymo žiūronais jis pastebintis, kad pasėliuose ganosi 30–50 elnių bandos. Miškuose, K.Balašaičio teigimu, labai daug lapių, o vakcina joms valstybei daug kainuoja.

– Mes galime pasiduoti bandos jausmui ir nieko nemedžioti. Tada privis vilkų, išplis ligos, viena rūšis galbūt nuo ligų išmirs, o kita subujos. Mes juk ne iš medžioklės gyvename, – sakė medžiotojas. – Įstatymas leidžia, todėl lankus kiekvienas, ir ne medžiotojas, panorėjęs Lietuvoje gali įsigyti ir nešiotis visur, vaikščioti su jais po mišką. Tik neleidžiama jais medžioti. Jei su lanku prie pasėlių naktį sumedžiotų žalą darantį gyvūną, tai nieko blogo nematau, – įsitikinęs tarybos narys.

K.Balašaitis priklauso dviem medžiotojų būreliams: „Ažuolo“ (Gaurė) ir „Medelyno“ (Lomiai).

Lanko į rankas niekada neimtų

Tarybos narys Pranas Petrošius medžiotojas jau 31-erius metus. Jis nepritaria ne tik medžioklei lankais, bet ir pasisako prieš naktinių žiūronų, prožektorių ir kitos atributikos medžioklėje naudojimą. Medžioklę šautuvu politikas laiko patikimesniu būdu, gyvūnui padarančiu mažiau žalos. Rimtas medžiotojas, pasak P.Petrošiaus, šaus tik įsitikinęs šūvio taiklumu.

– Manau, kad žvėris turi turėti daugiau galimybių medžiotoją apgauti negu medžiotojas jį sumedžioti. Pritariu tiems pasisakymams, kad lanku yra daugiau galimybių gyvūną sužeisti ir jį tokį palikti. Aš niekada neimčiau lanko į rankas. Tokioje medžioklėje įžvelgiu daugiau minusų nei pliusų, – kalbėjo P.Petrošius. – Be to, tokia medžioklė atveria galimybę brakonieriavimui – nėra garso.

P.Petrošius priklauso „Pušyno“ būreliui (Pagramantis). Pasak tarybos nario, šio būrelio medžioklės plotuose sparčiai daugėja vilkų, pridarančių didelių nuostolių kaimo žmonėms. Jis teigia, kad medžiotojams turėtų būti leista labiau reguliuoti vilkų populiaciją.

– Pagramančio, Žygaičių, Tyrelių dideli, galingi miškai. Žmonės vos apsigina dienos metu, jau nekalbant apie naktį. Manau, šiuo metu vilkų populiacija per didelė, todėl reikia ją reguliuoti, – mano tarybos narys. – Ir lapių per daug, jos didelį nuostolį daro gamtai: pjauna kiškučius, stirniukus, paukščių lizdus išdrasko. Tačiau lapė medžiotojams – nepopuliarus laimikis, nors ir negali žiūrėti, kas tau smagu ar populiaru. Turi medžioti tai, kas būtina.

Archajiškų metodų nenori

Beveik 40 metų medžioja ir dar vienas medžioklės žinovas Vitas Anulis. Pasak jo, šaudamas lanku žmogus gali susijaudinti, adrenalinui užplūdus ir sudrebėjus rankai gali nepataikyti lemtingai, o tik sužeisti žvėrį.

– Aš prieš medžioklę lankais. Nematau čia jokios gerovės: į kumpį pataikei, strėlę palikai, o žvėrelis laksto po mišką kraujuodamas, kol nugaišta. Nesąmonė tokie archajiški medžiojimo metodai. Tegul tuomet ir durklus įteisina, bus kaip mamutus medžiodavo – iškasei duobę, įvirto, pripuolęs nudūrei ir turi, – ironizavo medžiotojas. – Žaloti žvėrių tikrai nenoriu.

V.Anulis yra medžiotojų klubo „Norkiškė“ (Skaudvilė) narys. Savuose medžioklės plotuose Skaudvilės medžiotojai vasarą lapių nešaudo, nes jos turi jauniklių. Rudenį pradeda mažinti jų populiaciją, nors iš pūstauodegių jokios naudos – kailis niekam nereikalingas.

– Tiek, kad sunaikini plėšrūną, kad zuikučių, paukštukų negaudytų. Lapės – kenkėjos, naudinga tik tai, kad jos gaudo peles, todėl yra pliusų ir minusų, – kalbėjo medžiotojas. – Ir vilkų daug yra, žmonės net nufilmuoja juos.

Kita tiesa apie vilkus

Ketvirtį amžiaus medžiojantis Edmundas Jankauskas jau spėjo išgarsėti savo įspūdingais trofėjais, laimikio yra tykojęs net Afrikoje ir Sibire.

– Aš pats su lanku nemedžiočiau, nes yra didelė tikimybė sužeisti žvėrį. Reikia prisėlinti iki 30 metrų ir ranka negali drebėti, norint pataikyti. Mes dar nepasiekėme tokios medžiojimo kultūros kaip užsienyje – medžiotojai ten iš lanko padaro šimtaprocentinį šūvį. Ir Afrikoje mačiau. Lietuvoje dauguma medžiotojų taip nesugebėtų. Lankų prisipirks ir praktikuosis, – kalbėjo medžiotojas.

Edmundas Jankauskas. Asmeninio albumo nuotrauka

E.Jankauskas yra dviejų medžiotojų klubų narys: „Dabrupinės“ (Aukštupiai) ir „Gėgės“ (Pagėgiai). Tai jis sausio 7 d. sumedžiojo du vilkus (limitas buvo skirtas valstybės). E.Jankauskas teigia, kad yra ir kita tiesa apie vilkus, nei apie juos viešai kalbama.

– Yra daug laukinių, valkataujančių šunų. Tai tie šunys pjauna gyvulius ir žaloja visaip. Prieš tris savaites mačiau, kaip trys dideli šunys atbėgę sudraskė stirną, besilaukusią jauniklio. Yra tik penki vilkai Balskų plote, – teigė medžiotojas. – Visi šneka apie Plynąją. Aš ten kiekvieną medį žinau, nėra ten tiek vilkų, kiek kalbama. Čia žmonių išgalvotos istorijos. Užtenka to žudymo, pasaulyje ir taip daug jo – reikia medžioti tą, ką reikia. O apie vilkus šneka tie, kurie nėra miške gyvenę dvi, tris paras, kad suprastų, pajaustų ir suskaičiuotų vilkų pėdas.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą