Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Karantino metu daugelis įstaigų klientus aptarnauja nuotoliniu būdu. Dėl darbo specifikos, kompiuterinių programų ir kalnų dokumentų kai kurie darbuotojai per karantiną liko dirbti savo darbo vietose. Vis dėlto daugybė pluša iš namų. Kaip jiems sekasi?
Neleidžia darbo specifika
Pasak savivaldybės bendrovės „Dunokai“ vadovės Gintarės Rakauskienės, nė vienas šios įmonės darbuotojas per karantiną nedirba nuotoliniu būdu, to esą neleidžia darbo specifika. „Dunokų“ administracijos darbuotojai, kurių darbo vietos – bendrovės biure, kaip ir anksčiau, rašo sąskaitas, kelionių lapus, rengia kitus dokumentus.
– Vienas žmogus turėtų vis tiek ateiti ir skenuoti bei siųsti dokumentus. Todėl dirbame darbo vietose, laikomės saugumo reikalavimų, – tvirtino G.Rakauskienė.
Ji pati solidarizuojasi su darbuotojais ir neliko dirbti namuose.
Tauragės butų ūkio administracijoje, anot šios bendrovės vadovo Egidijaus Vaitiekaus, tik viena administracijos darbuotoja dirba nuotoliniu būdu dėl šeiminių aplinkybių, kadangi turi mažametį vaiką. Leidimo dirbti nuotoliniu būdu ši darbuotoja paprašė iki karantino pabaigos.
– Nematau problemų dėl tokio darbo, tačiau gyvas bendravimas su kolektyvu ir klientais vis tiek geriau, – pripažino E.Vaitiekus.
Sekasi gerai
Tauragės užimtumo tarnyba klientus aptarnauja nuotoliniu būdu. Dešimt darbuotojų dirba iš namų. Žurnalistės kalbinta Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėja Andžela Jakienė dirba darbo vietoje. Kada namuose dirbantys darbuotojai grįš į biurą, kol kas neaišku – priklausys nuo to, kada šalyje baigsis karantinas. Karantino metu klientai artimu kontaktu neaptarnaujami.
Užimtumo tarnybos Tauragės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Noreikienė iš namų dirba dvi savaites. Anot jos, dėl to yra ir pliusų, ir minusų. Jurgitos sūnus – antrokas, tad būdama namuose gali jam padėti prisijungti prie nuotolinio mokymosi programų. Ne paslaptis – techninių nesklandumų pasitaiko, todėl vaikui vis prireikia suaugusiojo pagalbos.
– Pačiai ramiau, kai esu šalia, – prasitaria pašnekovė. – Reikia tik suderinti laiką, kitaip organizuoti darbą. Būna, kad tenka ilgiau padirbėti vakarais – darbą vis tiek reikia padaryti. Nors man pasisekė, mano vaikas imlus, daug pagalbos neprireikia.
Karantino metu Jurgita registruoja darbdavių prašymus subsidijoms darbo užmokesčiui gauti. Sunkumų dirbant šį darbą nuotoliniu būdu esą nekyla. Viską įmanoma suderinti telefonu ir elektroniniu paštu.
– Darbas iš namų – įdomi ir vertinga patirtis. Tik kolegių pasiilgstu, – tvirtino Užimtumo tarnybos specialistė.
Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bartušienė taip pat dirba iš namų. Moteris patikino, kad jai sekasi gerai. Namuose turi patogią darbo vietą, vaikai – jau gimnazistai, o vyras išeina į darbą, tad vieni kitiems netrukdo.
– Sunkiau tiems, kas turi mažų vaikų, bet girdime atsiliepimų, kad ir šios šeimos jau susistygavo, – patikino Švietimo ir sporto skyriaus specialistė.
Kaip informavo Tauragės rajono savivaldybės atstovas spaudai Kasparas Bertašius, šiuo metu nuotoliniu būdu dirba 24 savivaldybės administracijos darbuotojai. Dauguma darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, prašo leisti iš namų dirbti iki karantino pabaigos.
Duomenų neatskleidžia dėl saugumo
O štai dar vienos valdiškos institucijos – „Sodros“ – darbuotojų pakalbinti negalėjome.
Ši įstaiga neatsakė, nei kiek Tauragės skyriaus darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, nei kaip jiems sekasi.
– Apgailestaujame, tačiau dėl organizacijos kibernetinio saugumo šios informacijos pateikti negalime, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Neviešinti pavardės prašiusi dar vienos įstaigos darbuotoja tvirtino, kad nuo pat karantino pradžios, kovo 16-osios, dirba iš namų. Pašnekovė patikino, kad labai griežtai laikosi darbo režimo ir dirbdama iš namų nevilki laisvalaikio drabužių. Esą tik keliasi pusvalandžiu vėliau, kadangi nereikia vykti į darbo vietą, o ir pusryčių sumuštinį gali suvalgyti prie darbo stalo. Pietų metas – įprastu laiku.
– Taip, su pietumis sudėtingiau, nes reikia suspėti juos pasigaminti, o kai eidavau į darbą, valgydavau valgyklose, kavinėse. Gerai, kad viena gyvenu, neįsivaizduoju, kaip reikėtų laikytis darbo režimo, jei turėčiau vaikų, ypač mažų, kurie lipa ant kelių, – svarstė pašnekovė.
Kai vaikas verkia, negali atsiliepti
O kaip sekasi iš namų dirbančiam verslui? Bažnyčių gatvėje veikiančio „MINT Flowers“ gėlių salono savininkei Gintarei Miniotei karantino išbandymus teko patirti nepraėjus nė pusantro mėnesio po salono atidarymo. Verslininkė turi ir savo internetinę vaikiškų drabužių parduotuvę „Attis“. Kito šeimos verslo – transporto įmonės „Mataras“ veikla dėl karantino sustojo, nors, kaip sakė G.Miniotė, pirmas dvi karantino savaites turėjo dirbti intensyviai – reikėjo padėti grįžti į užsienį išvykusiems įmonės vairuotojams.
– Gėlių salonas – naujas mano verslas. Jaučiausi atsakinga ir už įdarbintas merginas. Jei seniai veikiantis verslas gali išgyventi iš sukauptų lašinukų, tai mes jų dar neturėjome, – atviravo pašnekovė.
Moteris vis dėlto nesnaudė ir nesiskundė. Pasuko galvą ir maždaug po savaitės gėlių salono veiklą perorganizavo.
– Užsakymus priėmiau ir su klientais bendravau iš namų, nors buvo nelengva, kai namuose pradinukė ir vienerių metukų vaikas. Sudėtinga, bet įmanoma, – tvirtino Gintarė.
Pasak verslininkės, pasitaikydavo, kad į telefono skambutį negali atsiliepti, nes vaikas verkia. Arba miega. Arba jį valgydini.
Gintarei su vyru dirbant nuotoliniu būdu, namuose pritrūko kompiuterių, mat galingesnį atidavė mokyklinio amžiaus dukrai, planšetėse programos veikia lėčiau.
Ne visi nori grįžti
Kada žmonės galės dirbti įprastu ritmu ir įprastose darbo vietose, o klientus aptarnauti biuruose priklausys nuo to, kiek laiko šalyje truks karantinas. Nors vis labiau švelninant karantino sąlygas darbdaviai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt laikas grįžti į biurus, Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios pozicijos laikosi ir darbo teisės specialistai, akcentuodami, kad prieš sugrąžindami darbuotojus į biurus darbdaviai turi labai gerai įvertinti savo galimybes – ar jie sugebės darbo aplinką pritaikyti pagal naujuosius saugumo reikalavimus. Vis dėlto, „Baltijos tyrimų“ karantino metu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai 30–49 m. amžiaus darbuotojų jau pirmą karantino mėnesį norėjo grįžti į biurus, o panašus skaičius vyresnių nei 50 metų apklaustųjų teigė, kad norėtų ir toliau dirbti iš namų.
Pasak advokatės Rūtos Didikės, ši situacija darbdaviams kelia daug klausimų, nes yra beprecedentė ir darbdaviai negali remtis ankstesnėmis patirtimis. Įmonių vadovams advokatė pataria pirmiausia įsivertinti galimybes užtikrinti darbo aplinkos saugumą ir atsakyti sau į klausimą, ar tikrai visiems darbuotojams būtina grįžti į fizines darbo vietas. Rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į rizikos grupės asmenų sugrąžinimą į fizines darbo vietas, taip pat nuotolinį darbą pageidaujančių tęsti dėl šeiminių aplinkybių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius praneša, kad ministerija jau rengiasi tiek visuotiniam vaikų priėmimui į darželius, tiek ir galimam vėlesniam mokinių grįžimui į bendrojo ugdymo mokyklas. „Planuojama, kad į darželius vaikai galės visuotinai grįžti jau nuo gegužės 18 d. Tikslios datos dabar negalime pasakyti, tačiau visam tam ruošiamės“, – rašoma ministro pranešime spaudai.
