Gamtos paminklą – garsiąją Raganų eglę, augančią Vilkyškių miške, užpuolė žievėgraužis tipografas. Gamtininkai sako, kad prasidėjo šio daugiakamienio visžalio medžio saulėlydis, kurį įvairiausiomis priemonėmis bandoma pratęsti kuo ilgiau.
Kaip praneša Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Raganų eglei šiuo metu taikoma „paliatyvioji slauga“, kadangi senatvines bėdas apsunkino mirtinas priešas tipografas. Sveikos eglės nuo žievėgraužio sugeba apsiginti išskirdamos sakus ir jais užliedamas kenkėjus, tačiau nusilpusios eglės to padaryti nebepajėgia. Situaciją apsunkina karštos vasaros ir drėgmės trūkumas. Raganų eglė, slegiama šimtmečių naštos, pati apsiginti nebepajėgia, ji per silpna susidoroti su vabalais.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija sukvietė specialistus ir žinovus į pasitarimą, ieškodama būdų padėti Raganų eglei. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Dariaus Danusevičiaus, negalima sustabdyti gyvenimo, o amžių prailginti gali tik globa. Pasitarime dalyvavo ir dendrologas Algis Davenis, vis gerinęs Raganų eglei gyvenimo sąlygas mikoriziniais grybais.
– Nėra purškaliukų, kurie išspręstų šią problemą. Kad senolės amžius būtų prailgintas, Valstybinių miškų urėdijos Miškų sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjui Virgilijui Vasiliauskui rekomendavus, buvo pakabinti feromoniniai atraktantai, pritraukiantys tipografais mintančius keršvabalius, įtaisytos feromoninės gaudyklės vabalams tipografams. Bet nuo senatvės vaistų nėra. Kaip sakoma – ką su žmogumi bedarytum, jis vis tiek užsispyrusiai juda link kapinių. Eglė – taip pat gyvas organizmas, o 200 metų dabartinėmis klimato sąlygomis eglei yra riba, – situaciją atskleidė gamtininkai.
Siekdamas bent dešimtmetį pratęsti Raganų eglės gyvavimą, Rambyno regioninis parkas prašo žmonių nelandžioti po egle ir netrypti paklotės. Palengvinant eglės būseną, mulčiuojamas dirvožemis virš šaknyno, tačiau lankytojai vis dar lipa per užtvarus nepaisydami įspėjamųjų užrašų, trypia žemę virš eglės šaknų, taip užspausdami jai būtinas deguonies „šlangeles“.
Raganų eglės spėjamas amžius – 170–180 metų, kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,8 metro. Medis šakojosi į 18 didesnių ir mažesnių kamienų, metams bėgant nemažai jų nulaužė šlapias sniegas ir vėtros. Tai bene vienintelė neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai atlikę tyrimą paneigė hipotezę, kad eglės daugiakamieniškumas yra sodininkystės triukas. To priežastis – unikalus genotipas.
Nemažai Raganų eglės žievės tipografai buvo pažeidę prieš metus. Jau seniau kenkėjų židinys buvo atsiradęs netoli žymiosios eglės, dėl to gamtininkams buvo neramu, jie tikėjosi, kad blogiausio scenarijaus pavyks išvengti.