Pandemija žlugdo verslą – atleidžiami šimtai darbuotojų

Dalintis:

Pasaulyje vis labiau siautėjančią pandemiją lydi ekonominė krizė, be gailesčio žlugdanti verslą. Jei koronaviruso suvaldyti nepavyks, kai kurie verslo sektoriai gali visiškai sunykti. Iki šiol klestėjusios transporto bendrovės Tauragėje jau sustabdė veiklą – atleidžia šimtus darbuotojų, skaičiuoja didžiulius nuostolius. Baldininkai tikisi išsilaikyti dar savaitę, dalį darbuotojų jau išleidę į prastovą. Ne ką lengviau turizmo sektoriui – galimybė išgyventi liko vos kelis mėnesius. Vis dėlto viltis miršta paskutinė – verslininkai tikisi, kad šis košmaras ilgai nesitęs ir rinka pamažu stabilizuosis.

Atleis darbuotojus

Verslininkas Giedrius Baciuška, įkūręs bendrovę GBY, jau 25-erius metus vykdo tarptautinę prekybą naudotais automobiliais ir teikia logistikos paslaugas. Iki šiol įmonėje dirbo 136 žmonės, jai priklauso 70 autovežių, 50 automobilių nuomoja, per metus perveža apie 500 naudotų mašinų. Pandemija šiai įmonei buvo negailestinga.

– Stojame 100 procentų, visus darbuotojus po mėnesio atleisime. Esame visiškai paralyžiuoti, žmonėms mėnesio atlyginimams išmokėti reikia apie 200 tūkst. Eur. Ką galiu padaryti? Forminti prastovas ir tikėtis, kad Vyriausybė 60 procentų sumos mums grąžins? – kalbėjo verslininkas. – Iš kokių resursų įmonės turėtų mokėti atlyginimus, kuri sąskaitoje turi sukaupusi milijoną ar pusantro milijono eurų, skirtų ekstremaliai situacijai? Valdžios esame palikti likimo valiai.

G.Baciuška sakė, kad nuo balandžio 5 d. turi pateikti paraiškas apie susidariusią situaciją, o nuo balandžio 10 d. reikėtų darbuotojams išmokėti atlyginimus. Norėdamas sulaukti valdžios finansinės paramos, pirmiausia privalėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad GBY būtų pripažinta galinčia gauti paramą, nes įmonės vykdomos veiklos – tarptautinio transporto ir naudotų automobilių tiekimo – nėra kompensuojamųjų sąraše.

– Esame palikti be jokio konkretaus sprendimo ir aiškios kompensavimo sistemos. Vyriausybės sprendimai nelogiški ir neprotingi. Jei valstybė prisideda, verslas finansinę paramą turi gauti  atlyginimams išmokėti, o ne po ilgesnio laikotarpio, – teigė G.Baciuška. – Aš 25-erius metus valstybei moku didžiulius mokesčius – vidutinis atlyginimas mūsų įmonėje apie 1000 Eur, tai įsivaizduojate, kiek sumokame. Mokesčiai mokami tam, kad sunkiu momentu valstybė ištiestų pagalbos ranką.

Giedrius Baciuška. Renaldo Malycho nuotrauka

Ateitis neaiški

Pasak G.Baciuškos, valstybė nesugeba pasirūpinti savo piliečiais. Užsienyje užstrigusius savo darbuotojus GBY į Lietuvą pargabeno pati brangiai išnuomotu lėktuvu, mat buvo pasakyta, kad ši problema – darbdavių reikalas. Verslininkas įsitikinęs, kad šią krizę išgyventi su dabartine valdžia ir politikais bus labai sudėtinga, Lietuva ilgai jaus sunkius jos padarinius – laiku nepriimti sprendimai per brangūs ir žlugdo verslą.

– Savo įmonę ištraukiau iš 2008–2009 metų krizės ir žinau, ką tai reiškia. Jei karantinas greitai baigtųsi, mūsų verslas merdėtų mažiausiai pusę metų. Žmonės, be pajamų karantino sąlygomis gyvenę 2–3 mėnesius, tikrai neskubėtų pirkti automobilių, – svarstė G.Baciuška. – Šiuo metu „Regitroje“ neįmanoma priregistruoti įvežto iš užsienio naudoto automobilio – sako neapsižiūrėję, gal kitą savaitę bus koks sprendimas.

Jei valstybė minimumą, kuris fiksuotas Lietuvoje, garantuotų visiems darbuotojams krizės –karantino metu, tai darbuotojai su minimaliomis pajamomis galėtų laukti situacijos pagerėjimo, įsitikinęs G.Baciuška. Kol to nėra, jam tenka atleisti darbuotojus.

– Koronaviruso sukelta krizė mus skaudžiai palies ir truks ilgai. Svečiose šalyse mus vadina trečiųjų šalių vežėjais, atsiradus ten darbo, pirmiausia įdarbins savo žmones. Iš dabartinės situacijos matyti, kad vieningos Europos nėra. Lenkija sugalvojo ir uždarė vienintelį sausumos kelią, vedantį į Skandinaviją, tai apie kokį laisvą judėjimą galime kalbėti, – teigė G.Baciuška. –Amerikos vyriausybė kompensuos 80 proc. gautų pajamų piliečiams, Prancūzija paskelbė, kad dabar yra kaip kare, o per karą mokesčiai nemokami, todėl juos sumokės valstybė.

Verslą teko stabdyti

UAB „Vitlaima“, įkurta Bučnių šeimos, 27-erius metus plėtoja krovinių ekspedijavimo veiklą Europoje, vykdo sunkiosios transporto technikos prekybą, teikia remonto ir nuomos paslaugas. Bendrovei priklauso 50 autovežių, dirba apie 100 darbuotojų. Ir juos užgriuvo pandemijos sukeltas ekonominis sunkmetis. Justas Bučnys patikino, kad nesibaigiančias problemas sprendžia beveik ištisą parą.

UAB „Vitlaima“ autovežis. Renaldo Malycho nuotrauka

– Vyksta sudėtingas darbuotojų pargabenimo iš užsienio procesas. Pusę jau parvežėme į namus, likusieji grįžta užsakomaisiais skrydžiais. Ukrainos piliečiai skraidinami tiesiai į tėvynę, o lietuvius iš Vilniaus oro uosto vežame į Tauragę izoliacijai. Pirkome du skrydžius, kurie paskutinę minutę buvo atšaukti, dabar vos suspėjome nupirkti trečiąjį, tikimės, kad šį kartą pavyks žmones parskraidinti, – pasakojo verslininkas. – Anksčiau buvę pigūs, dabar tokie skrydžiai stipriai pabrango, tačiau tai pagrindinė užduotis – maksimaliai greitai pasirūpinti savo darbuotojais, kad visi saugiai grįžtų namo.

J.Bučnys neslėpė, kad dėl įmonės darbuotojų jau svarstė įvairius variantus, o ar teks juos atleisti, priklausys nuo to, ar valstybė skirs finansinę paramą. Vyriausybės sprendimas paaiškės balandžio 4 d. Darbas „Vitlaimoje“ sustojo nuo kovo 20 d., dirba tik administracija – reikia pasirūpinti atlyginimų išmokėjimu, finansų skaičiavimais ir bandyti preliminariai numatyti tolimesnius mūsų įmonės veiksmus. J.Bučnys įsitikinęs, jei pandemija būtų ir greitai suvaldyta, pasiekti tokį lygį, kokiame buvo iki šiol, prireiktų ne vienerių metų.

– Visa Europos automobilių pramonė sustabdyta, nevyksta gamyba, krovinių nebėra, todėl neturėdami ką vežti sustojome ir mes. Vyksta derybos, analizės dėl valstybinių mokesčių atidėjimo, tariamės su kreditoriais, – kalbėjo J.Bučnys. – Ši pandemijos sukelta krizė daug kartų sudėtingesnė už buvusią prieš dešimtmetį, kurią galėjome dalinai numatyti ir ruoštis, todėl pavyko išsaugoti įmonę, darbuotojus ir iki šiol tęsti veiklą. Ši krizė užklupo labai staiga. Noriu padėkoti visiems savo įmonėms darbuotojams už kantrybę ir pasiaukojimą. Didžiausia padėka  Dariui Škarnuliui – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadui, Tauragės miesto savivaldybės merui Dovydui Kaminskui, Taurų parkui bei Tauragės ir Vilniaus policijos pareigūnams. Visiems palinkėsiu stiprybės, sveikatos ir ištvermės, svarbiausia, kad liktume sveiki, o laikas viską sustatys į vėžes.

Laikysis savaitę

Verslininkas Juozas Kniukšta 1991 m. įkūrė įmonę „Alantas“, kurioje beveik trisdešimtmetį gaminami baldai, 40 proc. jų realizuoja užsienyje. Įmonėje šiuo metu dirba 67 darbuotojai. Vieną gamybos liniją „Alantas“ jau uždarė ir 10 žmonių išleido į prastovą, kai „Ikea“ sustabdė užsakymų išvežimą („Ikea“ daug produkcijos turi sandėliuose, o parduotuves uždarė).

Juozas Kniukšta.Renaldo Malycho nuotrauka

– Likusieji dirba įprastu ritmu, nors aplink yra neraminančių ženklų. „Ikea“ pradėjo negauti medžiagų kaip iki šiol – reikia už jas iš karto susimokėti. Visos mūsų parduotuvės uždarytos, dizaineriai negali dirbti, susitikti su klientais, – sakė J.Kniukšta. – Iš inercijos kiek eina, tiek dirbame, o kaip bus toliau, dabar sunku prognozuoti. Dar savaitę atsilaikysime. Laikomės visų atsargumo priemonių: nebegeriame kavos, nesibūriuojame, svarbius reikalus aptariame užsidėję kaukes.

Kelios įmonės, tiekdavusios „Alantui“ reikalingas gamybai medžiagas, sustabdė veiklą, todėl dabar ieškomi kiti metalo furnitūros gaminių ir stiklo tiekėjai. Verslininko nuomone, jei karantinas užsitęs ir bus uždarytos dar daugiau tiekimo įmonių, dar labiau griežtės tiekėjų sąlygos, tuomet pradės trūkti pinigų. Gali ir daugiau netikėtumų užklupti – produkcijos išvežimas į Švediją ar kitas šalis gali būti sustabdytas, neveikti keltas, paskelbę karantiną užsieniečiai gali atidėti produkcijos priėmimą. Jei „Alantas“ dabar sumažintų savo gaminių kainas, gaminti neapsimokėtų.

– Nuostolius patiriame, esame tarp tų, kurie mano, kad reikėtų, jog mokesčius ir banko paskolas atidėtų, tuomet galėtume daugiau pinigų skirti darbuotojams, – sakė J.Kniukšta. – Gyvenam kaip ant sausos šakos, kuri bet kada gali lūžti. Ana krizė prasidėjo tuoj po naujųjų metų, nors metų pabaigoje viskas buvo gerai. Staiga viskas smuko 5 kartus, buvo labai sunku. Raginu – saugokimės, būkime kantrūs ir protingi, supraskime vieni kitus, tuomet bus geriau.

Įšaldė pinigus

„Baltic Tours“ turizmo agentūrą Vaidotas Katauskas Tauragėje įkūrė 2004 m., joje dirba 6 specialistai. Verslininkas pasakojo, kad sunkumus versle pradėjo jausti nuo šių metų pradžios. Karantino laikotarpiu dirba tik jis, veiklos netrūksta, nes reikia klientus susigrąžinti iš užsienio šalių.

– Kol kas darbuotojų neatleidžiame, vis dar bandome išsikapstyti. Dirbu vienas, kiti išleisti į prastovą. Mes patenkame į valstybės remiamųjų sąrašą, todėl darbuotojams valstybė žadėjo kompensuoti 90 procentų išmokų iki minimalios algos, 10 proc. mokės agentūra, – sakė V.Katauskas. – Pas mus už minimalią algą dirbo du žmonės, kiti gavo daug didesnius atlyginimus. 2019 metus baigėme pelningai.

Staiga kilusi pandemija sujaukė kelionių organizatorių verslą. Žmonės prašo už atšauktas keliones grąžinti pinigus, tačiau jie įšaldyti ir laukiama Vyriausybės sprendimų. Dabar galima tik keisti kelionių datą.

– Kelionių organizatoriai įšaldė pinigus, tačiau taip nebus, kad jų negrąžins. Dabar niekas pinigų neatiduoda, nes iš karto visiems atidavę bankrutuotų tą pačią minutę, – kalbėjo verslininkas. – Kelionių rinka greitai neatsigaus, nežinia, kada baigsis karantinas. Ne tik Europa, visas pasaulis turi būti išsivadavęs iš karantino, o kada žmonės norės skristi į Italiją ar Ispaniją – didelis klausimas.

Pieninė dirba įprastai

Didžiausios apskrityje įmonės „Vilkyškių pieninė“ akcininkas, generalinis direktorius Gintaras Bertašius teigė, kad karantino laikotarpiu ir vėliau atleisti darbuotojų neketina, įmonė dirba įprastu režimu ir gamybos apimčių nemažina. Apie 80 proc. produkcijos eksportuoja į daugiau nei 50 šalių, mažiau nei 20 proc. realizuoja vidaus rinkoje. „Vilkyškių pieninei“ priklauso keturios įmonės, kuriose dirba apie 800 darbuotojų.

Gintaras Bertašius. Renaldo Malycho nuotrauka

– Žmonės gali būti be batų, bet valgyti visuomet reikės. Dalis mūsų produkcijos liks sandėliuose, kadangi beveik visur Europoje kavinės ir restoranai uždaryti. Patiriame paklausos užsienyje mažėjimą, todėl turime didžiulį spaudimą į kainas, kai už parduodamus sūrius gauname mažiau, – kalbėjo direktorius. – Kadangi mažesnės pajamos, mažiname pieno supirkimo kainas, nes pienas gamybos savikainoje sudaro daugiau nei 70 proc. Tuomet blogai ūkininkams, tačiau, kiek girdėjau, Vyriausybė ruošia jiems paramos paketą.

G.Bertašius atskleidė, kad stengiasi rasti apyvartinių lėšų jaučiant, kad ji „prasidėjo į sandėlį“. Įmonė produkciją eksportuoja į Europą ir trečiąsias šalis: Aziją, Pietų Korėją, Taivaną, Kiniją. Į Rusiją eksportuoja mažą kiekį pieno baltymų, kadangi tik jiems netaikomas embargas, trunkantis jau kelerius metus. Italijoje „Vilkyškių pieninė“ parduodavo kelis šimtus tonų sūrio, dabar – 20–25 procentus šio kiekio.

– Kainos mažėja ir mes nežinome, kiek per balandį dar sumažės. Pieną tikrai visą supirksime, rasime galimybę parduoti, jei liks nedideli kiekiai neparduotos ilgalaikės produkcijos (sūrių, sviesto), ją laikysime sandėliuose, – sakė G.Bertašius. – Ėmėmės visų atsargumo priemonių, svarbiausia, kad nesusirgtų žmonės.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.