Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pasaulis ir toliau kovoja su virusu, apie kurį kol kas žinoma per mažai. Virusu užsikrėtus daugiau kaip milijonui žmonių, desperatiškai ieškoma būdų, kurie pristabdytų pandemijos plitimą ir aukų skaičių. Bent jau tol, kol bus sukurta vakcina, tačiau jos dar teks palūkėti – galbūt metus, o gal ir dar ilgiau.
Kol kas bandoma išsiaiškinti, ar asmenys, kurie buvo užsikrėtę virusu, įgyja jam imunitetą. Atrodytų, logiška, bet COVID-19 atveju tai dar nėra 100 procentų patvirtinta. Vokietijos mokslininkai šiomis dienomis skelbė, kad imunitetas turėtų atsirasti. Maždaug per dešimt dienų nuo užsikrėtimo organizme pradeda atsirasti antikūnai, vėliau gebantys užkirsti kelią pakartotinei infekcijai. Tai galioja ir atvejams, kai žmogus užsikrečia, bet nejaučia absoliučiai jokių simptomų. Toks imunitetas turėtų užtikrinti organizmo atsparumą vienerius, o gal ir dvejus metus.
Jei šie svarstymai bus įrodyti, atsivers galimybė skirstyti žmones į tuos, kurie vis dar pažeidžiami, ir tuos, kurie sau bei kitiems nebekelia pavojaus. Būtent pastarieji galėtų drąsiai žengti į gatves ir sugrįžti į darbo vietas, o tuo pačiu prisidėti prie ekonomikos smukimo sulėtinimo.
Apie tokią strategiją svarsto daugybė Europos šalių. Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija diskutuoja apie „sertifikatus“, kuriuos suteiktų virusu jau persirgusiems asmenims. Šie sertifikatai leistų jiems grįžti į darbus, o to itin pageidauja verslo įmonės. Kita vertus, tokia priemonė turėtų ir neigiamų pasekmių, mat įgijusieji imunitetą įgytų daugiau teisių ir galimybių nei tie, kurie dar nesirgo.
Bet kuriuo atveju esamas karantino griežtumo lygmuo turės keistis, ir veikiausiai jau netolimoje ateityje. Tą pripažįsta ir kitų valstybių lyderiai. Pavyzdžiui, Danija jau pradėjo laipsniško atsivėrimo procesą; kitą savaitę turėtų vėl pradėti veikti vaikų darželiai ir mokyklos (1–5 klasių moksleiviams iki 10–11 metų). Vyresni vaikai galės grįžti į mokyklas ne anksčiau gegužės 10 dienos; iki tol neveiks ir bažnyčios, bibliotekos, sporto klubai ir kitos panašios vietos, taip pat bus draudžiami gausesni susibūrimai. Panašiu keliu žengia ir Austrija. Po Velykų, balandžio 14 dieną, šioje šalyje bus leidžiama atidaryti ne maisto prekių parduotuves, jei jos laikysis griežtų higienos normų. Taip pat bus privalomas pirkėjų kaukių dėvėjimas. Nuo gegužės 1 dienos bus atidaryti didieji prekybos centrai, taip pat kirpyklos; viešbučiai ir restoranai bei mokyklos turės palūkėti bent iki gegužės vidurio.
Panašia linkme krypsta ir Lietuvos Vyriausybės svarstymai, ypač jei esama situacija neblogės. Visi puikiai supranta pandemijos grėsmę, o taip pat riziką pasikartoti antrajai jos bangai. Visgi tuo pačiu bus ieškoma būdo atlaisvinti ekonominius suvaržymus, nes stagnacija negali tęstis amžinai. Niekam nėra abejonių, kad laukia ekonominis nuosmukis, bet jo gylis nėra nulemtas iš anksto. Jei piliečiai elgsis atsakingai, kaštai valstybei – ir visiems mums – bus mažesni. Jei pamiršime atsargumą pernelyg greitai, nuostoliai tik didės – ką jau kalbėti apie galimas aukas. Apie tai ir turėtume susimąstyti sėsdami prie Velykų stalo, užtiesto namie ir tik namiškiams, o ne pas taip išsiilgtus gimines ar bičiulius.
