Pasaulį seną išardysim

Sovietinių paminklų griovimo metas į Lietuvą, Rusijai užpuolus Ukrainą, sugrįžo su trenksmu. Seimas netrukus svarstys Desovietizavimo įstatymo projektą, o Tauragėje šaukiama komisija, svarstysianti visų mieste ir jo apylinkėse likusių sovietinės okupacijos bei tariamo „išvadavimo“ reliktų nukėlimą. Proletariato himno žodžiai po beveik šimtmečio simboliškai atsigręžia prieš sovietinę kultūrą okupuotoje Lietuvoje kūrusius okupantus. Jų gerbėjų čia vis dar yra – tarybinių paminklų papėdes ir šiandien puošia Georgijaus juostos bei šalies-agresorės vėliavos.

Siena – ties Lauksargiais

Pirmasis į Tauragės rajono savivaldybės simbolinės desovietizacijos komisijos taikinį pateko netoli Lauksargių, Požerūnų kaimo teritorijoje, stovintis paminklas, skirtas NKVD 106-ojo pasienio būrio 1-osios užkardos pasieniečiams, žuvusiems 1941 metų birželio 22-ąją fašistinės Vokietijos puolimo metu atminti. Tai trys metaliniai žvaigždėmis papuošti stulpai. Šioje Tauragės rajono vietoje 1940–1941 metais ėjo tarpvalstybinė Sovietų sąjungos ir Vokietijos siena.

Kaip galima rasti istoriniuose šaltiniuose, 106-ojo pasienio būrio štabas tuomet buvo įsikūręs Tauragės pilyje. Todėl 1941-ųjų birželio 22-ąją stipriai nukentėjo ne tik pasienio užkarda, bet ir pilis – buvo susprogdintos kariškių pilies kiemelyje laikytos kuro talpos, apdaužytas vienas bokštų. Tauragėje pirmosiomis karo dienomis buvo dislokuota per 2000 pasieniečių.

Pirmąją fašistinės Vokietijos įsiveržimo į Tauragę dieną kliuvo ir kitiems svarbiausiems miesto pastatams – 1932 m. statytai ligoninei, geležinkelio stočiai, pačiam geležinkeliui, Šaulių rūmams, pėstininkų kareivinėms Vytauto gatvėje, nukentėjo ir plentas į Šiaulius. Tauragė degė. Netrukus, birželio 27-ąją, miestas patyrė pirmąsias žydų tautos represijas – buvo sušaudyta grupė šios tautybės tauragiškių. Žydų žudynės Tauragės krašte tęsėsi iki rugsėjo vidurio. 1941 m. vasarą Visbutuose ir rudenį Antšunijoje sušaudyta apie 3900 Tauragės žydų.

„Vieni okupantai nužudė kitus okupantus“

Gėlės prie sovietinio paminklo. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Nugriauti paminklą sovietiniams pasieniečiams ketinta dar prieš 7-erius metus, tačiau tuomet tam pasipriešino paveldosaugininkai, neskubėję žvaigždžių ant jo vadinti sovietiniu simboliu. Šiandien šis paminklas atnaujintas, perdažytas, iki jo trinkelėmis išklotas tvarkingas takelis. Matyti, kad lankomas – paminklo papėdėje voliojasi du gedulo vainikėliai: vienas papuoštas Georgijaus juosta, ant kito užrašas – „Tauragės karo veteranai“. Plastmasinių gėlių puokštės kažkieno nuspirtos į kurmių išraustą pievą greta paminklo.

Tauragės seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė patikino, kad paminklas ir jo priežiūra jos vadovaujamai seniūnijai nepriklauso. Seniūnijos darbuotojai tik nupjauna žolę aplink. Seniūnės žiniomis, juo rūpinasi – neseniai perdažė, gėlių padeda privatūs asmenys.

Šalies agresorės pėdsakai pačiame Tauragės miesto centre. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Tauragės muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas, istorikas Darius Kiniulis taip pat patikino, kad šis paminklas ne muziejaus kompetencijoje ir tikrai neįtrauktas į jokį paveldo objektų sąrašą. Statytas apie 1970 metus.

– Šitas paminklas žymi vietą, kur žuvo pirmieji tie vargšai sovietų armijos pasieniečiai. Tai buvo pirmos karo aukos. Būtent toje vietoje, kur krūmų eilė ir griovys už šito paminklo, ėjo Sovietų sąjungos ir Vokietijos siena. Kaip tai vertinti? Vieni okupantai nužudė kitus okupantus. Iki Ukrainos karo aš dar gal būčiau buvęs atlaidesnis, bet dabar esu už tai, kad šį paminklą reikia pašalinti. Toje vietoje galima įrengti niekuo neišsiskiriančią atminimo lentelę vietoj tų iš labai toli matomų stulpų, – kalbėjo D.Kiniulis.

Gali keisti ir gatvių pavadinimus

Tauragėje yra ir daugiau sovietinio palikimo liekanų – vieni tokių Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse. Ten perkeltas ir paminklinis akmuo, kadaise stūksojęs prie miesto pilies ir žymėjęs 1944 m. spalio 10 d., kai Tauragė buvo išvaduota nuo fašistinių okupantų. Tik išvaduotojai patys netrukus tapo okupantais, oficialiai traktuojama, kad 1944 m. spalio 10 d. Tauragę užėmė Sovietų armijos trečiojo Baltarusijos fronto 39-oji armija. Senasis užrašas ant paminklinio akmens panaikintas, tačiau naujasis ne ką geresnis – „Amžina šlovė didvyriams“.

Šių kapinių centre, paminklo, baltomis raidėmis skelbiančio „amžiną šlovę didvyriams, žuvusiems kovoje už mūsų tarybinės tėvynės laisvę ir nepriklausomybę“, Tauragėje žuvusiems sovietų kariams atminti papėdėje taip pat guli kelios gedulo puokštės, perrištos Rusijos trispalve. Ant paminklo skelbiama, kad tarybiniai kariai už Lietuvos „laisvę ir nepriklausomybę“ krito 1941–1945 metais.

Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Būtent šios nurodytos datos, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Raulinavičiaus, ir kelia dviprasmiškumų.

– Manau, kad tai istorijos iškraipymas. Jei Tauragė nuo fašistinių okupantų buvo išvaduota, kaip skelbiama 1944 metais, kaip tarybiniai kariai Tauragėje galėjo žūti 1945-aisiais? Gal ir žuvo, tačiau greičiausiai jau partizaninio karo metu. Jie tikrai nekovojo už mūsų laisvę, – kalbėjo T.Raulinavičius.

Savivaldybės atstovas informavo, kad netrukus bus sudaryta speciali komisija, kuri ir spręs, ką daryti su sovietiniu palikimo liekanomis Tauragėje – jas griauti, galbūt atiduoti Grūto parkui ar palikti. Nuomonės bus klausiama istorikų, Užsienio reikalų ministerijos.

Kaip informavo T.Raulinavičius, ketinama peržiūrėti ir kai kurių gatvių pavadinimus – Tauragės mieste ir rajono gyvenvietėse gali nebelikti S.Nėries, Kosmonautų, Melioratorių ir kitų netiesiogiai su sovietų santvarka susijusių gatvių pavadinimų. Sprendimus komisija turėtų priimti per du mėnesius.

Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Vainiką paslėps tinkas

Sovietinę okupaciją menančio ąžuolo lapų vainiko neliks ant Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centro fasado. Jį naikinti taip pat planuota prieš kelerius metus, tuomet šią idėją buvo iškėlęs buvęs Tauragės meras Sigitas Mičulis, tačiau tuomet vėl koją pakišo paveldo specialistų abejonės.

– Susilaikysiu nuo vertinimų dėl ąžuolo lapų vainiko ant mūsų mokyklos. Mano žiniomis, šis pastatas buvo statytas 1953 metais ir buvo skirtas komunistų partijos komitetui. Nuo 1963 metų čia įkurta specialioji mokykla. Tai nėra herbas ar herbo dalis, ten pavaizduotas ąžuolo lapų vainikas, – „Tauragės kurjeriui“ sakė mokyklos direktorius Rolandas Beišys.

Artimiausiais metais planuojami šios ugdymo įstaigos renovacijos darbai. Šiuo metu kuriamas renovacijos projektas.

– Planuojame apšiltinti visą pastatą, o tuo pačiu bus vykdomi ir fasado atnaujinimo darbai. Mano žiniomis, ąžuolo vainiko nebeliks, jį paslėps tinkas, – sakė savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Faustas Sragauskas.