Dar ir dar kartą skaitau redaktorės tekstą penktadienio numeryje „Graži paramos akcija – tik apgaulingas žaidimas?“ Bandau rasti nors kokį kabliuką, kad išvengčiau profesinės prievolės pasakyti tai, ką galvoju apie savo paties prieš savaitę išgirtą „Lions“ klubo akciją surinkti pinigų plaučių ventiliavimo aparatui Tauragės ligoninei.
Neslėpsiu: jaučiu nemalonų skonį burnoje. Ar galėčiau nerašyti, tiesiog nusimuilinti? Turbūt taip. Net ir pasiteisinimą turiu. Prieš 9 mėnesius, pradėdamas „pasivaikščiojimus“, žadėjau rašyti tik apie gražius dalykus, kuriuos čia pamatysiu. Tai turbūt galėčiau apeiti lanku tai, ką sužinojau apie „dovaną“, kurios ligoninei visai nereikia. Tik metas dabar toks, kad nepasakytas žodis devyniais akmenimis gali sugrįžti.
Žmonės realiai miršta. Niekas nežino, kaip gyvensim po trijų mėnesių, net po trijų savaičių. Verslininkai deda ant stalo, kas 250 000, kaip Ž.Mecelis, leidžia už dyką visiems gydytojams izoliuotis prabangiame „Mariott“ viešbutyje su maistu, kaip A.Avulis. „Laisvės TV“ surinko porą milijonų, už kuriuos dovanoja medikams apsaugines priemones.
Visa tai, žinoma, jausmai. Kokie faktai?
Tauragiškiai atsiliepė į „Lions“ iniciatyvą. Žmonės ir įmonės jau paaukojo apie 15 tūkstančių. Tai gera žinia. Bet kuriuo atveju. Toliau – ne taip gerai. Tiksliau – blogai.
Paaiškėjo, kad paramos akcijos paskelbimo išvakarėse „Lions“ klubo prezidentas L.Jarutis ligoninės vadovui L.Indriuškai siūlė iš jo pirkti plaučių ventiliavimo aparatą. Už 30 tūkst. eurų. Užkelta kaina. Taip laikraščiui tvirtina ligoninės vadovas.
Nesuprantama, kodėl tyli meras D.Kaminskas. Vienintelis teisingas kelias suiručių metu yra sakyti žmonėms tiesą, kad ir kokia nemaloni ji būtų, ir aiškiai atsakyti į visus klausimus.
Dar jis tvirtina, kad net jei aparatas ligoninei ir tiktų, jis bus tik dėžė be papildomų aparatų ir ypač – be jais mokančių naudotis žmonių. Ilgametis ligoninės medicinos technikos inžinierius E.Kaulius sako tą patį – kad tai „neprotingai brangus nežinomos firmos aparatas“, dėl kurio aptarnavimo ateityje kiltų problemų.
Ligoninei kilo įtarimų, kad tą patį aparatą, kuris jai buvo siūlytas pirkti, dabar bandoma prakišti jau nupirktą už suaukotus pinigus.
„Lions“ klubo nariams pasakyta, kad dovana suderinta su ligonine. Jos direktorius tai paneigė. L.Indriuška daro prielaidą, kad aparatas, kuriam tauragiškiai renka pinigus, seniai Tauragėje.
Ar turime pagrindo netikėti ligoninės direktorium? Ne. Ligoninės vadovas yra priklausomas nuo vietos valdžios, todėl galima tik įsivaizduoti, kiek jam, žinant, kad meras yra „Lions“ narys, kainavo pasiryžimas kalbėti atvirai. „Lions“ klubo prezidento atsakymai, raštu pateikti „Tauragės kurjeriui“, manęs irgi neįtikino.
Dar vienas faktas. Ligoninei labai reikia panašiai kainuojančio narkozės aparato, apsauginių kostiumų, kaukių. Tai kodėl už suaukotus pinigus nenupirkus to, ko reikia? Klausimas pakibęs.
Ar bandymas prakišti ligoninei nereikalingą brangų aparatą už suaukotus pinigus yra nusikaltimas? Mano galva, tikrai ne. Bent jau juridine prasme.
Kas tada tai yra? Jei kas nors sakytų, kad tai bandymas pasinaudoti sunkia situacija tam, kad ir uždirbtum, ir dar pelnytum pagarbą, ginčytis nebūtų labai lengva.
Istorija kvepia neskaniai. Bet situacija nėra beviltiška. „Lions“ klubo narių valioje – nupirkti ligoninei tai, ko jai dabar labiausiai stinga. Tiesą sakant, keista, kad tai dar nepasakyta viešai.
Nesuprantama, kodėl tyli meras D.Kaminskas. Vienintelis teisingas kelias suiručių metu yra sakyti žmonėms tiesą, kad ir kokia nemaloni ji būtų, ir aiškiai atsakyti į visus klausimus. Gal dar taip ir bus. Jei nebus, bus labai negerai.