Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje

Dalintis:

Štai jau greit metai, kai vaikščioju šia gatve. Nors vienam jos gale stovi katalikų, o kitame – evangelikų liuteronų bažnyčia, nė karto neparašiau apie tikėjimą. Pasaulinė pandemija ir karantinas, daug kur išjungę fiziką, lyg ir suteikė mums progą skirti laiko metafizikai.

Bet ar skyrėm? Sekmadienį per televiziją mačiau reportažą su parvykėliu iš Anglijos. Baigiam prasigerti, virsti alkoholikais, sakė jaunas vyras šypsodamasis. Žinia, įjunkus į butelį, Dievo žmogui bent iš pradžių, kol gali pats dugnui atsispirti, nereikia.

Dievas apskritai yra nustumtas į Vakarų civilizacijos, kuriai ir mes priklausome, pašalį. Nors Dievo vardą minim, kur nereikia, tik 47 proc. lietuvių prieš kelerius metus atliktos apklausos metu prisipažino tikintys.

Dar 12 proc. skėsčiojo rankomis neturį atsakymo į klausimą, ar Dievas yra. Likusieji skelbėsi netikinčiais, o tarp jų 6 proc. laikė save ateistais. Taip išeitų, kad apytikriai 170 tūkst. žmonių šalyje kariauja su Dievu, kurio buvimą patys neigia iš principo.

Dievas apskritai yra nustumtas į Vakarų civilizacijos, kuriai ir mes priklausome, pašalį.

Šis teologinis paradoksas primena, kad vieta, skirta tikėjimui, tuščia nebūna. Ją užpildo erzaciniai Dievo pakaitalai, nes žmogui yra būdinga kuo nors tikėti, ir vargas tam, kuriam neduota tikėti Dievą. Tokie „tikintieji“, žinoma, tą patį pasakytų apie tikinčius Dievą.

Nors šiuo metu dauguma pasaulio žmonių meldžia Dievą, kad gydytojai ir farmacininkai  greičiau sukurtų skiepus nuo koronaviruso, tūkstančiai žmonių ir Lietuvoj tiki, kad nuo bet kokios užkrečiamos ligos paskiepijus vaikus šie susirgs autizmu ar dar kuo nors.

O ar tarp tikinčių Dievą katalikų ir evangelikų liuteronų nėra antivakserių? Nėra tikinčių, kad koronavirusas – tai suplanuotas 5G genocidas? Yra, ir dar kiek.

Šio amžiaus pradžioje Vokietijos mėnraščio „Chrismon“ apklausa parodė, kad net 76 proc. vokiečių tiki homeopatija, 57 proc. – aiškiaregiais, trečdalis – kad prakeiksmai veikia, o penktadalis – ateiviais ir skraidančiomis lėkštėmis.

Jei jau racionalūs vokiečiai tiki tokiais niekais, kuo mes geresni? Sąmokslo teorijos, kurios  užima tą pačią tikėjimo kertelę galvose, Rytų Europoje tarpsta stipriau, ir tai paaiškinama tuo, kad primityvusis dialektinis materializmas pusę amžiaus tarp visko šiame pasaulyje pavergtus žmones vertė rasti priežastinį ryšį. Kuo ir naudojasi konspiracijos teorijų kūrėjai.

Drąsos kelio partijai kas vadovavo? Katalikų kunigas. Taigi nėra paprasta net su tikinčiais Dievą. Kažkuri apklausa atskleidė, kad net 34 proc. Lietuvos krikščionių tiki reinkarnacija. Kaip tokie katalikai ir protestantai velykinių pamaldų metu sugeba suderinti Prisikėlimą su sielos persikėlimu į katiną, kiaulę ar šunį, gerasis Dievas težino.

Dažnas lietuvis, nepriklausomai nuo to, tiki jis Dievą ar ne, yra išsilavinęs ar beraštis, tiki horoskopais, negali be horoskopo pradėti dienos.

Žmogus gali nežinoti, kas yra finansų ministras, bet jis žino, kad yra gimęs po Šaulio ženklu, todėl vargsta su žmona, nes ta – Skorpionė. Žino, kad sekmadienį buvo blogas ženklas sutikti žmogų su tuščiais kibirais, o geras – su pilnais.

Tarsi numanome, kad tauta savo veiksmus grindžia mokslu grįstais įrodymais. Politikai priesaiką įprastai užbaigia „Ir tepadeda man Dievas“.

Bet ar pagalvojate eidami Bažnyčių gatve, kiek argumentų netrikdomos iracionalybės kasdien praeina tarp dviejų krikščionių bažnyčių, jei net Seimo narys, biomedicinos mokslų daktaras, iš tribūnos paisto niekus, kad štai kareiviai neserga koronavirusu, todėl nesiskiepykite, užtenka treniruotis?

Dalintis:

About Author

Rimvydas VALATKA

Lietuvos žurnalistas, publicistas, signataras. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius. 2012–2015 m. laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius. 2015–2016 m. žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2019 m. tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą