Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje

Dalintis:

Birželio 30-oji yra niekuo neypatinga 181-oji 2020 metų nuo Viešpaties gimimo diena. Gal tokia ji man ir būtų likusi, jei tai nebūtų paskutinė mano, kaip „Internews“ fondo siųsto įterptojo redaktoriaus „Kurjeryje“, darbo diena.

Pirmoji buvo pernai, liepos 1-ąją, kai atvažiavau į redakciją, kuri tada dar buvo Prezidento gatvėje, priešais Mažvydo progimnaziją ir liuteronų bažnyčią. Šiandien 365-oji, taigi žyminti metus sukimosi aplink Tauragės ašį diena.

Per tuos metus tiek daug įvyko. Pažinau sunkų ir dažnai pasiaukojantį – čia be jokių pagražinimų – „kurjerio“ žurnalisčių ir redaktorės darbą.

„Kurjeris“ persikėlė į moderniausią redakcijos pastatą visoje šalyje, prisikvietė autorių, dėl kurių ir užsienyje negėda. O feisbuke įsitvirtino taip, tarsi būtų čia nuo amžių amžinųjų. Neatpažįstamai pasikeitė kurjeris.lt. Jei ne pandemija, tikiu, pokyčiai būtų dar ryškesni.

Kalbu ne apie savo nuopelnus. Vienas žurnalistikoje – ne karys. Čia kuo daugiau galvų ir rankų – tuo daugiau profesionalių tekstų, naujienų. Bet tikrai puiku, kad „Internews“ supranta reikalą padėti mažoms redakcijoms, o „kurjeris“ rado drąsos priimti fondo iššūkius. O jau man, be jokių abejonių, buvo gerai, kad tai mane „Internews“ pasirinko desantininko Tauragėje vaidmeniui.

Per tuos metus, praleistus Tauragėje, susipažinau su daugybe protingų, gabių ir veržlių žmonių – verslininkais, bibliotekininkėmis ir muziejininkais, padavėjais ir pardavėjais, turgelio prie „Iki“ prekeiviais, vaistininkais ir ūkininkais, jauniausiu šalies meru ar tiesiog nerealiais „Protų mūšio“ dalyviais.

Neperdėsiu sakydamas, kad Tauragėje praplėčiau savo matymo lauką. Kiekvieną savaitę po porą dienų čia praleidus sustiprėjo įsitikinimas, kad Lietuva gali daug. Daug daugiau nei daug kam Lietuvoje atrodo žiūrint iš Vilniaus ir savo rajono ar miestelio varpinės, be pagrindo nusipiginant ir nuvertinant savo gebėjimus.

Kiekvienam jaunam žurnalistui linkėčiau įgyti tokios patirties. Gal tada mažiau nesąmonių būtų prirašyta apie regionų plėtrą ar bent jau politikai ne taip įžūliai varytų blablabla ta pačia tema.

Savo pastebėjimais dalijausi su jumis, mielas „Kurjerio“ skaitytojau. Apskritai Bažnyčių gatvė buvo vienas gražiausių mano atradimų Tauragėje. Iš čia ir skilties pavadinimas, kuris ne vienam ir turbūt ne be pagrindo galėjo pasirodyti pretenzingas.

Bet esu tik žmogus, turintis krūvą silpnybių. Kai jau įsimyliu, tai iki ausų. Prisipažinsiu: Bažnyčių gatvės man labai trūks. Kaip ir „ResPublicos“, „Star Pizza“, „Sigitos kepinių“ ir japoniško varškės pyrago.

Per tuos metus, praleistus Tauragėje, susipažinau su daugybe protingų, gabių ir veržlių žmonių – verslininkais, bibliotekininkėmis ir muziejininkais, padavėjais ir pardavėjais, turgelio prie „Iki“ prekeiviais, vaistininkais ir ūkininkais, jauniausiu šalies meru ar tiesiog nerealiais „Protų mūšio“ dalyviais.

Prieš metus mano iškelta sąlyga rašyti skiltį „Kurjerui“ buvo – direktorius Renaldas neleis sumeluoti – kad čia nieko nekritikuosiu. Viliuosi pažadą įvykdęs.

Dabar turėčiau su visais atsisveikinti ir atsiprašyti, jei ką netyčia, to tikrai nenorėdamas, įžeidžiau. Bet žmogus planuoja, o Dievas šaiposi. Kažkada čia Renaldas sako, kad būtų negerai, jei taip staiga „pasivaikščiojimai“ imtų ir nutrūktų.

Jei muša bėk, jei duoda imk. Pasvarstęs sutikau rašyti toliau. Prieš tai užspaudžiau abejonę, kad trūks tauragietiškų detalių. Nuo šiol rašysiu tik apie tai, kas skauda, yra svarbu, kirba visiems, kad ir kur žmogus gyventų – Pagramantyje ar Madagaskare, Lauksargiuose ar Losheime.

Galiu taip nusibosti? Šito bijau mažiausiai. Ne todėl, kad kažkaip išskirtinai vertinčiau savo gebėjimus, ne. Patikėkit – šita redakcija nėra savižudė, ir jei tik skaitytojams „pasivaikščiojimai“ ims pakyrėti, tikrai bus kam laiku pasakyti man „atia“.

Dalintis:

About Author

Lietuvos žurnalistas, publicistas, signataras. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius. 2012–2015 m. laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius. 2015–2016 m. žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2019 m. tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.