Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragėje jaunimą suburdavusio „Menų festo“ nebeliks – po septynerių metų festivalio organizatoriai sako „Viso gero“ festivalio mylėtojams. Socialiniuose tinkluose su savo lankytojais ir gerbėjais atsisveikinantys organizatoriai „Tauragės kurjerio“ skaitytojams paaiškino, kodėl priėmė tokį drastišką sprendimą.
Pranešė socialiniuose tinkluose
„Siaubingieji festivalių atšaukimo vėjai neaplenkė ir mūsų. Tauragėje užgimęs Menų festas šiandien atsisveikina. Nors ir skaudančiom širdim, bet liekame pilni dėkingumo ir meilės viskam, ką (su)kūrėme per septynerius metus“, – „Menų festo“ organizatoriai praėjusią savaitę pranešė savo socialinėje paskyroje.
„Menų festo“ organizatoriai prisiminė ir festivalio užgimimą – idėja tąkart kilo tuometiniams dešimtokams, kurie dabar jau seniausiai išaugę mokyklos suolą.
„Tada, tiesiai po pamokų, keliaudavome į rimtus, didelių žmonių susitikimus – organizuoti festivalį. Neturėjome didelio biudžeto, tik drąsą, idėjas ir nesibaigiančią aistrą menui. Kaip dešimtokams – gavosi neblogai. Pamažu „Menų festas“ tapo tuo, kuo ir norėjome: vieta, kuri myli jaunus kūrėjus, kuri leidžia būti išgirstiems ir padeda atsispirti į tolimesnę kūrybinę kelionę“, – apie vizijos įgyvendinimą mena organizatoriai.
Ir iš tiesų šis festivalis kasmet sukurdavo erdvę jauniems, dar neatrastiems, bet jau turintiems ką parodyti menininkams. Festivalio lankytojai išvysdavo dailės, fotografijos kūrinius, vakarais ant scenos pasirodydavo jauni, taip pat dar neatrasti atlikėjai. Kai kuriems festivalio scena tapo tramplinu į platesnius vandenis.
Nepaisant užtarnauto populiarumo ir sėkmės, festivalio organizatoriai stabdo organizavimo darbus. Jie sako, kad „nemokamo festivalio, atitinkančio augančius lūkesčius bei kokybės standartus, surengti nebepavyksta“.
Kasmetiniai koncertai sulaukdavo didžiulio publikos dėmesio. Organizatorių nuotrauka
Kokybę įpirkti sunku
Ar kada nors pagalvojote, kiek apskritai kainuoja festivalio organizavimas? Vienas „Menų festo“ organizatorių atskleidė skaičius: paskutiniais metais, 2024-aisiais, „Menų festui“ pavyko gauti kiek daugiau nei 24 tūkst. eurų, o 2023-iaisiais – truputį daugiau nei 18 tūkst. eurų. Nepaisant to, sudėtinga už tokią sumą suorganizuoti kokybiškus renginius, mat kainos kilo kaip ant mielių ne tik parduotuvėse, bet ir kultūros srityje.
– Tapo sunku suorganizuoti tokį festivalį, kuris atitiktų tam tikrus kokybės reikalavimus ir atlikėjų keliamus lūkesčius, bei išlaikyti festivalį nemokamą žiūrovams. Tai buvo vienas esminių dalykų. Kitas dalykas – festivalį septynerius metus organizavom iš idėjos ir jaučiam šiek tiek perdegimą. Galiausiai trečias dalykas – dėl vidinių sprendimų gavosi taip, kad neliko per ką administruoti lėšas, – festivalio stabdymo priežastis vardijo vienas idėjos autorių Tadas Kaminskas.
– Trejus metus iš eilės stengėmės surengti kuo geresnį festivalį, bet jis iš esmės gavosi toks pat. Kasmet gaunam vis daugiau lėšų, bet kasmet viskas vis brangiau. Tai galiausiai gaunasi, kad atiduodam labai panašų produktą. O mūsų kompetencijos, lūkesčiai auga, dalyvių lūkesčiai taip pat auga. Norisi naujovių. Kai darai nemokamą festivalį, atsimuši į tai, kad biudžete neturi pinigų ir darai, kas būtiniausia, o ne tą, ką norėtum. Galiausiai pajutome ir vidinės motyvacijos stygių, nes nesinori ketvirtus metus padaryti taip pat, – Tado žodžius papildė dar viena festivalio organizatorių Aistė Naujokaitė.
Pagrindiniai festivalio finansiniai šaltiniai buvo Kultūros taryba, prisidėdavo Tauragės rajono savivaldybė, kai kuriais metais organizatoriams pavykdavo gauti Europos solidarumo korpuso lėšų. Privatūs rėmėjai taip pat prisidėdavo.
Paklausti, kodėl nesvarstė festivalio tęstinumo jį apmokestinant žiūrovams, pasiūlant jiems įsigyti bilietus, organizatoriai tikino, kad tai neatitiktų idėjos, be to, būtų daugiau įvairių sąlygų gaunant projektines lėšas.
– Man atrodo, „Menų festo“ idėja tame ir yra, kad jis buvo nemokamas. Taip pritraukėme nemažai žiūrovų iš kitų miestų. Net ir žiūrint į socialinių tinklų statistiką matosi, kad dauguma festivalio sekėjų yra iš kitų miestų, – duomenis atskleidė Tadas.
Aistė patikslino, kad festivalio auditorija jauna – tad tikėtina, ir ne itin turtinga. O gyvavimą baigia ir gan brangūs festivaliai, tad apmokestinęs po kelis eurus situacijos neišgelbėsi.
– Miršta ir komerciniai festivaliai, nors į juos bilietai kainuodavo 100 eurų. Pas mus reikėjo tik už nakvynę susimokėti, dar valgymu pasirūpinti. Jei imtume kokius 50 eurų už įėjimą, niekas nevažiuos, o ir kokybės už tiek nepakelsim, kiek norėtume. Festivalio apmokestinimas reikštų ir papildomus niuansus su projektinėmis lėšomis, dalį jų tikrai prarastume, – įsitikinusi Aistė.
Pradėjo 10-tokai
Apie festivalio pabaigą kalbėjome tik su dviem organizatoriais – A.Naujokaite ir T.Kaminsku. Tačiau jų pastaraisiais metais buvo penki – dirbo dar Paulius Statkus, Justinas Stankus, Emilija Račkauskaitė. Idėjos sumanytoja Donata Buciūtė jau kelerius metus festivalio organizavimą stebėjo iš šono.
– Tuo metu susitikome visi organizatoriai ir tai buvo visai kitokia idėja nei dabar. Darėm kaip paprasti 10-tokai: rinkdavomės jaunimo erdvėje po pamokų ir galvodavom. Tais pirmais metais ir krepšinis buvo įtrauktas, įvairūs workshopai, viską bandėm paimti, kas tik jaunimui smagu. Galiausiai supratome, kad mūsų tikslinė auditorija yra kūrėjai, menininkai, muzika, fotografija, tapyba, kitos meno šakos, – prisiminimais apie pačią festivalio pradžią pasidalijo Aistė.
Pašnekovė neslepia, kad tuo metu dar niekas nenutuokė, iki ko festivalis išaugs, tiesiog džiaugėsi smagia savaite, puikiu koncertu.
– Nebuvo grandiozinių planų, kad pajaustume, jog kažkokią revoliuciją darome. Tik kitais metais supratome, kad žmonėms patinka. Ir pastebėjome, kad kai kurie ir festivalio apyrankes išsaugoję, kai kas plakatus tebeturi pasikabinę ant savo sienų. Vienas žmogus net pasakojo, kad vaikai buvo plakatą perplėšę per pusę ir taip kiekvienas turi po dalelę. Štai tada supranti, kad auditorijai buvo faina, – šypsosi Aistė.
Palaipsniui festivaliui populiarėjant, jį ėmė atrasti vis daugiau kūrėjų. Organizatoriams paraginus užpildyti anketą ir kandidatuoti į „Menų festo“ dalyvius, paskutiniaisiais metais sulaukdavo tiek daug norinčių, kad kai kuriuos tekdavo ir nuliūdinti.
– Nori paimti daugiau nei šešias grupes, bet daugiau kaip šešių negali sau leisti, – apie pasirinkimus ribojusį laiką ir finansus kalbėjo Tadas.
Pašnekovai pokalbio metu pasvarstė, kad gal po kelerių metų pavyks vėl susiburti ir grįžti į Tauragės sceną bent atsisveikinimui. O per septynerius metus sukaupta patirtis jau ir dabar praverčia, kuriant suaugusiojo gyvenimą.
– Mes visi studijuojame, dirbame. Dalyvaujant darbo pokalbyje, potencialiems darbdaviams būna įdomu pasiklausyti, kaip vyko festivalio organizavimas. Nenoriu visai nusisukti nuo renginių, bet dabar kalbant galvoju, kad mes išaugom. Kiek padarėm, tiek, ir darėm geriausiai, kaip galėjom, – įsitikinusi Aistė.
Pašnekovai savo festivalio organizavimo žiniomis jau dalijosi su kitų miestų jaunimo festivalių organizatoriais. Mielai pasidalintų ir su tauragiškiais, jei atsirastų norinčių pratęsti jaunimo festivalių organizavimo tradicijas.
„Menų festo“ organizatoriai reziumuoja, kad per septynerius gyvavimo metus į Tauragę atkeliavo daugiau nei 50 atlikėjų, surengta daugiau nei 50 parodų, sukurta ne viena slemo eilutė.
„Ačiū tiems, kurie pasitikėjo mumis ir drąsiai lipo ant scenos, kuri vieniems pasirodė kiek ankšta, o kitiems – tokia didžiulė. Mūsų miesto vardas tikrai ėmė ryškėti žemėlapyje bei garsiau skambėti lūpose“, – atsisveikinimo pranešime rašo festivalio organizatoriai.
