Praradę rinką Kinijoje – neteko ir 5 milijonų eurų pajamų

Vilniuje įkūrus Taivano atstovybę, pašlijus Lietuvos ir Kinijos prekybiniams ryšiams bei sutrikus lietuviškų prekių eksportui į šią šalį, verslininkams tenka prisitaikyti prie pokyčių ir produkcijos realizacijai ieškoti naujos rinkos. Netikėtas problemas tenka spręsti ir substratų gamybos lyderei šalyje „Klasmann Deilmann“, kurios padalinys „Laukėsa“ jau ilgus metus veikia Eičiuose (Tauragės r.).  

Skelbiama, kad Kinija aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – rugsėjį į šią šalį lietuviškų prekių buvo išvežta už 44 mln. Eur, o gruodį – tik už 3 mln. Eur. Kinija primygtinai ragina tarptautines įmones nepirkti komponentų iš Lietuvos. Rinkos Kinijoje neteko ir durpių substratų gamintoja „Klasmann Deilmann“. Šio koncerno generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas sakė, kad Laukėsoje iškastos durpės keliauja į Šilutę, ten iš jų gaminamas galutinis produktas, kuris eksportuojamas į Europos Sąjungos ir trečiąsias pasaulio šalis.

– Eksportuojame savo produkciją į 70 pasaulio šalių, tarp tų šalių yra Kinija. Nuo praėjusių metų gruodžio pradžios Kinijos muito sistemoje Lietuva dingo – prekių deklaruoti ir įvežti į Kinijos rinką nuo gruodžio pradžios negalime. Dėl to mūsų įmonė patiria labai didelius nuostolius, – kalbėjo įmonės direktorius. – Esame tam tikroje nežinioje, daugiau nei 400 konteinerių yra nuvažiavę į Kiniją, o dalis – pakeliui į tą šalį. Bendraujame su Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kreipėmės į įvairias organizacijas, esame perdavę paraiškas ir išviešinę konteinerius, bet situacija nepakitusi iki šiol, neturime jokio sprendimo.

Pasak K.Kaminsko, tokie jie ne vieninteliai Lietuvoje – tokių pat eksporto problemų patiria ir grūdininkai, prekiautojai mediena, mėsa ir tekstile. Įmonės, importuojančios prekes, taip pat neišvengia kliūčių.

– Esame kitų asociacijų nariai, bendraujame su vokiškomis bendrovėmis Lietuvoje, todėl žinome, kad ir jos patiria sunkumų praduodamos savo prekes Europos Sąjungos šalims. Jų klientai atsisako pirkti lietuviškus komponentus, nes vėliau galutinio gaminio negali parduoti Kinijai, – kalbėjo įmonės vadovas. – Dėl eksporto iš Lietuvos tai čia ne tik Kinijos, visos Europos. Mes į Kiniją eksportavome 15 proc. produkcijos, už ją gaudavome 5 mln. Eur pajamų.

Pasak K.Kaminsko, Kinija – be galo didelė rinka ir reikia suprasti, kad ji ne tik pasaulio fabrikas – visas pasaulis prekiauja su šia šalimi. Kinijoje didelis potencialas: „Klasmann Deilmann“ ten eksportavo 15 proc. durpių substrato, planavo, kad po kelerių metų eksportas būtų išaugęs iki 30 proc. K.Kaminskas įsitikinęs, kad Lietuva priklauso nuo eksporto.

– Mums gaila to potencialo, kurį prarandame. Jau sumažinome gamybą, nes nebegaminame Kinijos rinkai, todėl nebevykdysime plėtros Lietuvoje – ją realizuosime Latvijoje, – kalbėjo įmonės vadovas. – Mūsų įmonės Lietuvoje ir Laukėsoje, kaip dirbo, taip ir dirbs, tik gal per ateinančius 5-erius metus nedidinsime pardavimo apimčių taip stipriai, nes tuos 15 proc. reikės atsikovoti per kitas rinkas. Tai nepadaroma per metus ar dvejus, mūsų rinka specifinė.

Kazimieras Kaminskas sakė, kad įmonė jau daugelį metų savo produkciją parduoda ir Taivanui, kaip ir Japonijai bei Australijai – įmonei tai ne naujiena. Tačiau, pasak jo, Taivano rinka nepasiruošusi tokiam kiekiui produkcijos, kokią gali priimti ir absorbuoti Kinijos rinka.

– Jei nebūtume Taivane veikę, būtų galima dalį kompensuoti naujais pardavimais ten. Mūsų padalinys Laukėsoje – labai svarbus mūsų grupės narys, turi geros žaliavos ir gerą komandą, jis labai svarbus tiekėjas visoje grandinėje. Sezono metu, pavasarį, kaip ir kasmet, Laukėsoje įdarbinsime daugiau nei 100 žmonių. Įmonės politikoje niekas nepasikeitė, – patikino vadovas. – Stengsimės ir mokėsime konkurencingus atlyginimus.