Pro gryčios langą į dangų

Dalintis:

Kas nors kartą nėra pagalvojęs apie kerštą? Vaikas būdamas – tėvams. Ūgtelėjęs – draugams. Paskui – viršininkams, tikriems ir tariamiems priešams. Politiniam oponentui. Scenos konkurentui. Bent jau posūkio nerodžiusiam, prieš nosį mums užlindusiam šoferiui.

Prasideda nuo vaikiško „išeisiu iš namų, tada žinosit!“ Dar geriau: numirsiu, tada suprasit, kaip nemylėti manęs! Vaizdinys po vaizdinio, kaip jiems bus, glosto užduotą širdelę.

Ką ten vaiko. Prisirpusioms tetoms ir storiems dėdėms lygiai taip pat vien mintis apie kerštą suteikia malonumo. Keršto jausmas – kaip alkio. Tik valgydamas gali numalšinti graužiantį kirminą. Panašiai ir su kerštu. Neatkeršysi – užgrauš.

Dauguma žmonių šlamščia per daug. O ne panašiai su kerštavimu? Tai šen, tai ten po pergalės merai šluoja iš darbų visus, kas ne su juo – iki ligoninių valytojų imtinai. Už simpatijas buvusiam. Kad žinotų. Ką tik matėm: futbolo šviniai keršija oponentams net už kandidatūros išsikėlimą. Įžeidinėja, durnina.

Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas, išvedė vokiečių filosofas F.Nietzsche. Negaliu ginčytis. Kad ir kraipydamas galvą dėl žinios, jog premjeras S.Skvernelis kreipėsi į Vyriausybei tiesiogiai pavaldžią Vartotojų teisių apsaugos tarnybą reikalaudamas uždrausti B.Davidonytės ir D.Pancerovo knygos „Kabinetas 339“ reklamą.

Vieni piktinasi, kad tai cenzūra, ir yra teisūs. Kiti, kaip ir aš, žinodami, kad Lietuva vis dėlto ne Baltarusija, įsitikinę, kad premjeras, kaudamasis su dviem jaunais gabiais žurnalistais, tik dar sykį užlips ant to paties grėblio, kraipo galvas: kas čia premjerui šovė į galvą?

Jau greit metai, kai pasirodė ši knyga. Išėjo 5 ar net daugiau leidimų. Upės nebesustabdysi. Po premjero skundo pardavimai dar išaugs. Tai kam premjerui prieš rinkimus šitas hemorojus? Ypač, kad jo kaltinimai žurnalistams juokingi – pavogė jo balsą ir siluetą, kurį patupdė ant viršelio. Būtų pavogę sielą, tai dar dar, o čia siluetą. Žodžiu, pavogė nevidonai premjero šešėlį.

Kvėštelėjo mūsų premjeras, ne kitaip?

Nekerštingiems iš prigimties žmonėms atrodo, kad premjero elgesys destruktyvus, be naudos. Klysta jie. Premjerui tai jam būtina psichoterapija. Kai akis užlieja kraujas, naudos kriterijai keičiasi neatpažįstamai, ir nesvarbu – kelių policininkas tai ar pirmasis ministras.

Kas penkta žmogžudystė, 60 proc. šaudymų mokyklose – iš noro atkeršyti. Politika – ne išimtis. Ir dar. Tyrimais nustatyta, kad kerštaudami vyrai patiria didesnį malonumą už moteris.

Premjerą galiu suprasti. Jis kentė dešimt mėnesių. Bandė nekreipti dėmesio į jį nuogai išrengusių tiriamųjų žurnalistų knygą. Veltui. Augantis knygos populiarumas ėste ėdė.

Su keršto troškimu – kaip su alkiu: su kiekviena akimirka stiprėja. Ėda. Ypač poroje su nevisavertiškumo kompleksu. Ir štai kažkuris padlaižių tau sako: premjere, teisme nelaimėsit, bet mes juk turim Teisingumo ministerijai pavaldžią Vartotojų teisių apsaugos tarnybą! Grąžinsim jūsų siluetą ir dar baudą rašeivoms užvarvolinsim!

Kristaus žodžiai „nekeršykite ir atleiskite savo artimui, mylėkite savo artimą kaip patys save“ – ne premjerui. Paskundęs du jaunus žurnalistus sau pavaldžiai tarnybai jis jau kaip ir atkeršijo jiems. Palengvėjimas?

Psichologai nepaguostų: tik prieš atkeršijant mums atrodo, kad tai suteiks malonumą. Tikrovėje laukia nauji nemalonumai. Kerštas griauna pasitikėjimą, ardo ryšius. Tas, kuris siekia keršto, turėtų nepamiršti išsikasti dvi duobes, sako senovės kinų išmintis. Tik kam ji įdomi?

Dalintis:

About Author

Lietuvos žurnalistas, publicistas, signataras. 1992–2012 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius. 2012–2015 m. laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius. 2015–2016 m. žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2019 m. tapo „Tauragės kurjerio“ bendradarbiu.

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.