Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Šalnos, šiemet apėmusios visą Lietuvą ir kelias savaites kandusios ankstyvąjį derlių turinčius subrandinti žiedus, ūglius ir mažus daigelius, padarė daug žalos, kurią ūkininkai jau skaičiuoja. Baiminamasi, kad galime likti be ankstyvojo lietuviškojo derliaus. Kokios nuotaikos vyrauja Tauragės krašto ūkiuose, auginančiuose įvairiausias sodo ir daržo gėrybes?
Išgelbėjo tik šiltnamyje
Žygaičių seniūnijos Pryšmantų kaime maždaug 30 arų braškyną laukuose puoselėja Vitos ir Vytauto Biliūnų šeima. Labai nedaug braškių užsodinta ir šiltnamyje – pačiam ankstyviausiam derliui. Su šiųmetėmis šalnomis jie kovojo, tačiau nelabai sėkmingai, braškes pavyko apsaugoti tik šiltnamyje, nes daug laistė, nuo drėgmės kilo rūkas, todėl šaltis ten neįsmuko.
– Daug nušalo žiedų. Uždengėm agroplėvele, bet kai didelė šalna, tai ji nepadeda. Ant dangos užsidėjus ledui šaltis eina ant žiedų. Išskirtinai šaltas pavasaris, tokios šalnos tik nuostolių pridaro. Bus tikrai daug mažesnis derlius, o koks – dar nesimato. Neaišku ir kokios bus kainos. Tikėtina, kad brangs. Jeigu viskas gerai, sezoną pradėsim nuo birželio vidurio. Nuostolių kompensavimu nesidomėjome. Kitur pasnigo, pas mus ne, tik naktį labai stipriai lijo. Stipriai žydėjo pas mus viskas: šilauogės, kriaušės, obelys, tai, manau, kad bus nušalę, nes šalnos labai ilgai užsitęsė. Jos prasidėjo sužydus pirmiesiems vaismedžiams. Šiai dienai nieko gero nesimato, – atsiduso V.Biliūnienė.
Kainą prognozuoti sunku
Nedžiugios nuotaikos ir didžiulio uogyno šeimininkų Macijauskų šeimoje, kurie Gaurės seniūnijoje turi įveisę 120 ha serbentyną ir šias uogas ne tik parduoda, bet ir perdirba. Jie ne vienerius metus dideliuose plotuose augina smidrus, vynuoges ir sausmedžius.
– Iš tikrųjų padėtis labai prasta. Smidrai kiek paauga tiek nušąla, serbentų labai didelė dalis nušalo, dar negalime pasakyti nuostolių. Nušalimo dydis matosi tik po dviejų savaičių. Vynuogių didžioji dalis nušalo, sausmedžiai greičiausiai buvo spėję peržydėti, tai žala turėtų būti minimali, jei nebus pasižeidusios pačios uogos, jei nebus jos smulkios ir be gero skonio. Serbentyno didelis plotas, tai jo apsaugoti nuo šalnos fiziškai neįmanoma, o vynuoges dengėm, bet nepadėjo, – kalbėjo šeimos atstovė Indrė Macijauskaitė.
Indrė ir Audrius Macijauskai ragina ūkininkus fiksuoti patirtus nuostolius specialioje programėlėje. Asmeninio albumo nuotrauka
Ji prisimena ir ankstesnių metų šalnas, atnešusias nuostolių. Štai 2023 m. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje užslinkusi minusinė temperatūra „stipriai pjovė be peilio“, ir pernai jos padarinių nepavyko išvengti. Nukenčia visi plačiai laukuose nusidriekę uogynai, tik apimtys skiriasi dėl vietovės specifikos, vėjo ir lietaus, mat po kritulių šaltis mažiau pakenkia.
– Šiemet šalnos išskirtinės, nes ilgai tęsiasi, net tris savaites, todėl prognozuojami labai didžiuliai nuostoliai. Vėlyvesnės veislės gal būtų jų išvengusios, bet užsitęsusios šalnos pakirto ir vėliau pražydusius. Sunku prognozuoti derliaus kainą, kadangi Lietuvoje labai didelę reikšmę turi Lenkijos ūkininkai – pagrindiniai kainos reguliatoriai. Pagal serbentynų plotą jie vieni didžiausių Europoje. Visame žemės ūkyje dėl šalnų bloga situacija. Nušalo daug kas, ir žieminiai pasėliai, nukentėjo šiltnamiuose pasodintos daržovės, krūmai, vaismedžiai, braškės, vyšnios, slyvos, trešnės, beveik kiekvienas ūkininkas susiduria su kažkokiais nuostoliais, – kalbėjo Indrė.
Kalba apie krizę
I.Macijauskaitė ne tik ūkininkauja, dar dirba Gaurės seniūnijoje Kaimo reikalų skyriaus specialiste, todėl puikiai žino susiklosčiusią situaciją. Jai ne pirmus metus derlių auginantys ūkininkai tvirtino, jog neprisimenantys tokių metų, kad šitaip stipriai būtų nušalę žieminiai pasėliai. Ji pripažino, jog augalams kenkė ne tik šalnos, bet ir sausra, netgi žolė blogai auga.
– Šiais metais visame žemės ūkio sektoriuje nekokia padėtis, galima rimta krizė. Patirtus nuostolius geriausiai fiksuoti per „NMA agro“ programėlę. Jeigu paveiktas plotas ir negali ūkininkas laikytis įsipareigojimų, reikia informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir kreiptis į savivaldybę, kad komisija įvertintų patirtą žalą, – patarė specialistė. – Dėl kompensacijos spręs Žemės ūkio ministerija. Gaila ūkininkų, kurie jau yra įdėję darbo, kurie vargo, rudenį pasėjo žiemines kultūras, o jos nušalo. Kai kuriems teks apsiskaičiuoti, ar bus verta rapsus kulti, kokia jų kaina, ar nebus sąnaudos didesnės nei gaunamas derlius.
Vis tik ar šiemet Macijauskai sulauks smidrų derliaus? Indrė vilties nepraranda – tikisi, jog bent šeimai ir draugams pavyks jų kažkiek užauginti. Ar užaugs pardavimui ji nesiryžo prognozuoti. Macijauskai stebi orų prognozę, kuri pastaruoju metu džiugesnė.
Dar pavojus nepraėjęs
Mišraus 150 ha ūkio savininkas Stasys Vorobjovas, ūkininkaujantis su sūnumi Vitalijumi Sartininkuose (Žygaičių seniūnija), grūdines kultūras augina 30 ha. Stasys sako nors didelių šalnų nesulaukęs, tačiau džiaugtis dar per anksti, dar jų pavojus nepraėjęs.
Kartu su tėvu ūkininkauja Vitalijus Vorobjovas. Asmeninio albumo nuotrauka
– Kažkiek ir mes tų šalnų jutom, pakenkė obelų ir kitų vaismedžių žiedams. Miežiai dar nebuvo dorai sudygę, gal ir nespėjo nušalti. Rapsai lyg išliko, atrodo gražiai. Nėra palankus oras, nelabai kas tą šaltį pakenčia, bet gal išsikapstys kaip nors. Dabar gerokai palijo, ir šiąnakt, tai suvešės žolė. Įlijo 8 cm, tai visiems augalams pakanka. Šilumos trūksta, todėl augimas šiek tiek pristojęs. Mūsų braškės pražydusios, mačiau, kad viduriukai pajuodę. Bet ne visos dar pražydo, tai kažkiek dar sulauksime. Pasikandžiojo šaltis, bet augalai ne pagrindinis mano verslas. Pernai tokiu laiku šalčiai buvo pasitraukę, o šiemet užsitęsė ir nežinia, kada baigsis. Kitur sniego buvo, bet ne pas mus, žiemos pojūčio nebuvo. Nežinia, kaip dar bus su ta gamta, juk sutarties nesudaręs nežinai, ką ji tau parodys, – pasvarstė Stasys.
Pavasaris – išskirtinis
Pagramančio krašte (Mažonų seniūnija) grūdininkyste verčiasi jaunasis ūkininkas Nojus Mockus, auginantis žieminius kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, pupas. Pastarosios užslinkus minusinei temperatūrai tik dygo, be to jos pakantesnės šalčiui, todėl su jomis viskas gerai. Užplūdę šalti orai stipriau siautėjo tik jo rapsų pasėliuose.
– Pagrinde nuo šalnų nukentėjo žieminiai rapsai. Jie gyvens, bet bus derliaus nuostolių. Koks tas nuostolis, bus aišku tik rudenį. Nebuvo masinės žalos, tai priklauso nuo dirvožemio. Žala ne tokia, kad vertėtų kreiptis dėl jos atlyginimo. Neplanuoju to daryti. Kiek teko kalbėti su kitais ūkininkais, tai nuostoliai daug didesni, jie gal ir planuoja kreiptis dėl kompensacijos. Jiems pagrinde nušalo žieminiai rapsai, nes vasarinės kultūros dar nebuvo sudygusios per šalnas, o žieminiai rapsai per žydėjimą labai nukentėjo. Nelabai prisimenu tokių metų, kad žieminis rapsas per žydėjimą būtų nušalęs, šis pavasaris išskirtinis, – tvirtino Nojus.
Vabaliukai baisiau nei šalnos
Trepų kaime (Skaudvilės seniūnija) šilauogyną prieš dešimt metų pasodino Eglė ir Marius Jankauskai, jie lauke ir šiltnamiuose augina vynuoges. Pasiteiravus apie šalnas nustebino netikėtas atsakymas, kad jiems didesnis galvos skausmas šiuo metu vabalai, o ne šalnos.
– Šilauogėms šalnos kaip ir nieko, jos išsigandusios ir paraudusios, o vynuogės lauke apšalo. Šilauoges puola vabaliukai – naktinio drugio lervos graužia žiedynus. Nieko su jais nepakovosi, jei purkštume, tai kamanės ir boružės išnyktų, ir kiti reikalingi vabzdžiai, naikinantys augalų kenkėjus. Ankstyvosios šilauogės baigia peržydėti, o vėlyvesnių veislių dar nepradėjo. Viskas priklauso nuo orų. Kasmet yra tų šalnų, šiemet vieną dieną po apdengtomis vynuogėmis nepadėjom žvakių, tai didelis šaltis sudorojo jas, apšalo ūgliukai. Šiltnamiuose vynuogės nenušalo, deginom ten žvakes. Iš tikrųjų daug kas nušalo, ir aktinidijos. Šį rytą kaime pasnigo, tai augalams stresas, nėra ir tos šilumos, bet su gamta nepakovosi, – atviravo Eglė.
Ji pripažino, jog labai vargina vabaliukai – dabar žiedgraužiai siautėja, vėliau prisidės ir lapgraužiai. Netoliese yra miškas, kuriame nemažai uogų mėgėjų. Eglė sakė, jog šiemet bus mažesnis derlius, nes daug augalų išgenėjo, be to nesnaudžia ir kenkėjai. Vis tik tikisi sulaukti didesnių uogų – tokių pageidauja klientai.
