Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pastaruosius kelerius metus vieną ar kitą ilgai veikusią valstybinę įstaigą sudrebina jungimo ar skaidymo būdu vykdomos reorganizacijos, įnešančios ne tik naujovių, bet ir sumaišties, tik ar visada jos pasiteisina? Po valstybinės aplinkos apsaugos reformos, kai Viešvilės gamtinio rezervato pareigūnai neteko įgaliojimų vykdyti kontrolę ir sulaikyti pažeidėjus, kyla abejonių, ar rezervato apsauga neliko tik „popierinė“, apie tai prakalbo patys darbuotojai. Problemos šaknys akivaizdžios – neišpildyta, kas žadėta.
„Sisteminė reformos nesąmonė“
Ar nebus prieš maždaug trejus metus vykdyta reorganizacija Viešvilės valstybiniam gamtiniam rezervatui padariusi „meškos paslaugą“? Šio rezervato feisbuko paskyroje kaskart paviešinami vaizdo kameromis užfiksuoti turistai ar užsimaskavę, su maišeliais ant galvų grybautojai. Draudžiamoje lankytis teritorijoje juos ne kartą aptiko darbuotojai. Neseniai rezervatas paviešino štai tokį įrašą, nuskambėjusį kaip „šauksmas tyruose“. Nors netrukus iš viešosios erdvės įrašas buvo pašalintas, komentaruose žmonės spėjo pasipiktinti tokia situacija, siūlė kreiptis į Aplinkos ministeriją. Beje, pertvarka įvykdyta šios ministerijos iniciatyva.
„Ar esate girdėję apie tokią firmą „Aplinkos apsaugos departamentas“? Mes žinome tik tiek, kad ši firma mėgsta atrakcijas. Visada sudalyvauja kurtinių paleidime. Matyt, itin svarbūs tuo momentu, kad nepaleistume briedžio vietoje kurtinio. Įstatymas labai aiškiai nurodo, kad aplinkos apsaugos kontrolę visoje Lietuvoje vykdo šis departamentas.
Rezervatuose lankytis draudžiama. Apie aptiktą pažeidimą skambiname 112. Pasiūlė policijos pagalbą. Prie ko čia policija, kai prie Aplinkos ministerijos sukurta įstaiga („firma“) aukščiau minėtu pavadinimu. Prie pažeidėjų prisistato „skundikų“ darbuotojas iš Viešvilės rezervato. Pasirodo, tai ukrainiečiai, šešis metus čia begyvenantys, lietuviškai nė „bum bum“. Tiesiog pasiunčia darbuotoją paskui rusų laivą, nes jis neturi jokių įgaliojimų apart skundiko. Iš „firmos“ negauta jokio atgarsio. Tiesiog tyla. Tai ne ukrainiečių problema. Tai sisteminė reformos nesąmonė, kai buvo atimti įgalinimai iš vietos darbuotojų.
Ir čia tiesiog žinia visuomenei pagal sąmoningumą – rezervatuose galite kirsti medžius, grybauti, uogauti, medžioti, turistauti. Ką norite, tą darykite – jokios atsakomybės. Atsakingai rašome, kad ši „firma“ (turbūt komercinė) atsakinga ir už rezervatų kontrolę savarankiškai nėra nubaudusi nė vieno Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato režimo pažeidėjo savo iniciatyva. Turime patys pagal galimybes nustatyti asmenų tapatybes, kas yra labai aiškus teisės aktų pažeidimas. Tiesiog rizikuojame būti sumušti ar gauti baudą už įgalinimų viršijimą. Atleiskite, bet kito kelio ginti valstybinį gamtinį rezervatą po valstybinės aplinkos apsaugos reformos nebeturime. Jokie „raštai“ firmai nepadeda, jokio inspektoriaus nuo reformos pradžios nesame matę. Tai štai kaip saugomos griežčiausios apsaugos teritorijos. Svarbiausia popieriuje gražiai“, – toks įrašas buvo atsiradęs Viešvilės rezervato socialinio tinklo paskyroje.
Rezervato darbuotojai, trūkus kantrybei, buvo paviešinę šį įrašą ir vaizdo medžiagą socialiniame tinkle
„Kolegų tam tikra nuoskauda“
Po reorganizacijos Viešvilės rezervatas prarado savarankiškumą ir tapo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupe, kurioje dirba trys darbuotojai – patarėjas, lankytojų centro administratorius ir meistras. Šios įstaigos direktorius Darius Nicius patvirtino, kad už saugomos teritorijos režimo užtikrinimą atsakingas Aplinkos apsaugos departamentas, jis vykdo aplinkosaugos kontrolę nuo oro iki dirvožemio, kiekviename rajone turi savo inspekcijas.
– Mes tik administruojame pačią teritoriją, mūsų viena pareigų – užtikrinti prevencinę veiklą, tikrinti vertybių apsaugą. Mūsų ten įrengtos kameros fiksuoja pažeidėjus. Problematika egzistuoja, mes jos negalim neigti, nes užfiksuojamas galimas pažeidimas, kažkas turi atvažiuoti, sužinoti žmogaus asmenybę ir nubausti, jei yra pažeidimas. Saugomų teritorijų darbuotojai nėra pareigūnai, neturim pareigūno statuso, todėl negalime naudotis ne tik teise, bet ir pareiga. Mes negalime sulaikyti žmogaus, mūsų pareiga – pranešti atitinkamoms institucijoms. Visi piliečiai apie pažeidimus gali informuoti paskambinę 112, o Bendrasis pagalbos centras perskirsto informaciją, informuoja Aplinkos apsaugos departamentą, kuris turi budinčius pareigūnus, tai jie pagal pažeidimo pobūdį reaguoja į įvykius, – kalbėjo D.Nicius.
Ar ne per ilga veiksmų grandinė, kol bus pranešta ir sureaguota, pažeidėjo ir „pėdos bus ataušusios“? Klausimą išgirdęs D.Nicius, 20 metų pareigūnu dirbęs Pajūrio regioniniame parke, tik šyptelėjo – esą tokia valstybės politika, kiekviena institucija dirba pagal savo įgaliojimus.
– Įvykdyta pertvarka, dabar yra kaip yra. Sunku pasakyti, kas būtų geriau, kaip turėtų būti. Jėgos naudojimas, sulaikymas yra paskutinis žingsnis. Aptverti rezervatą tvora ne išeitis, nes tai sutrikdytų laukinę gyvūniją. Galbūt kartu su miškininkais įrengsim papildomus kelio ženklus, kad žmogui nebūtų patogu privažiuoti prie rezervato ir parkuoti automobilį. Dar neturime galutinio atsakymo, bet bandysim inicijuoti, kad bent kai kuriose vietose parkavimas būtų ribojamas. Jei nėra lankytinų objektų, tai paliktą automobilį lengva kontroliuoti, departamentas ar policija nufotografavę operatyviai nustatytų galimą pažeidėją, – planus atskleidė D.Nicius.
Direktorius sakė suprantąs, kad įstaigos viduje kiekvienas turi savo nuomonę, kad gal per daug ar per mažai viena ar kita institucija daro.
– Čia mūsų kolegų tam tikra nuoskauda, bet reikia suprasti, mes negalime kiekvieno žmogaus Lietuvoje padaryti nusikaltėliu. Pagal administracinės atsakomybės kodeksą už pirmą padarytą nusižengimą saugomoje teritorijoje skiriamas įspėjimas, ne visuomet bauda. Lankymasis rezervate nėra prilyginamas žalai, jei prisigrybavo – žala neskaičiuojama, tik taikoma administracinė atsakomybė – pirmą kartą įspėjimas, antrą – nuobauda. Mes ne policinė valstybė, kad prie kiekvieno miško keliuko stovėtų aplinkosaugininkų ekipažas, – svarstė D.Nicius.
Nevyko į rezervatą pagal iškvietimus
Iki reformos surašytų protokolų ar nubaustų žmonių per metus būdavo keli. Pasak D.Niciaus, nebuvo atlikta apklausa dėl pareigūno statuso poreikio, nes tai reikėjo daryti prieš reformą ir „po mūšio mojuoti kumščiais“ jau beprasmiška. Vis dėlto ar reikia kažką koreguoti?
– Man sunku komentuoti, nes atstovauju valstybinei įstaigai, ir kritikuoti, kad valstybė per mažai skiria resursų gamtosauginei veiklai. Šiai dienai kad dėl lankytojų daromos žalos išnyktų rezervato vertybės, tokių indikacijų neturim. Ar kitoks gali būti apsaugos užtikrinimas – diskusinis klausimas. Gal kažkada mums vėl bus suteiktas pareigūno statusas, bet dabar tokios diskusijos nėra, – kalbėjo direktorius.
Darius Nicius pabrėžė, kad Tauragės krašte didesnė problema nei saugomų teritorijų lankytojai – ralio varžybų organizatoriai, kurie paskutinę minutę atsiunčia kreipimąsi, tačiau ir negavę sutikimo keturratininkų ir džipų varžybas sėkmingai organizuoja Karšuvos girioje, Tauragės teritorijoje, Pagramančio regioniniame parke.
O reformos problemos šaknys štai kur. Vykdant reformą, iš saugomų teritorijų tarnybos dalis etatų buvo perduota Aplinkos apsaugos departamentui, kad jis padidintų etatų skaičių ir tie darbuotojai daugiau dėmesio skirtų saugomoms teritorijoms. Tačiau šį žingsnis žengtas (etatai, finansavimas) nesukūrus mechanizmo – vienas pareigūnas negali užtikrinti kontrolės, pagal vidines taisykles turi būti du pareigūnai, todėl perduoti pareigūnai ištirpo bendrame skaičiuje tarp departamento darbuotojų. O buvo toks lūkestis, visi tikėjosi, kad bus konkretus žmogus, atsakingas už Viešvilės rezervatą, kitas – už Nemuno deltą, dar kiti – už kitas saugomas teritorijas, kuriam tiesiogiai paskambinus jis iškart imtųsi veiksmų.
Ar vyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai į Viešvilės valstybinį gamtinį rezervatą? Institucijos atstovai atsakė, kad pagal iškvietimus nevyko. Birželio 22 d. buvo gautas pranešimas dėl rezervate neteisėtai vaikščiojančių dviejų asmenų, šiuo metu tiriamos visos su atveju susijusios aplinkybės. Pasak departamento atstovų, šio rezervato priežiūra ir apsauga priklauso Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai, o direkcijos darbuotojai, vadovaudamiesi Saugomų teritorijų įstatymu, vykdo prevencinę veiklą siekiant išvengti pažeidimų.
