Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Sumaištis sveikatos apsaugos sistemoje neaplenkia ir Tauragės. Jei po Naujųjų bus mažinamos gydytojų algos, jie svarsto galimybę važiuoti dirbti į kitų rajonų ligonines. Ligoninės skola perkopė pusantro milijono eurų – politinių sprendimų reikia dar šiemet.
Geros algos nebeužtenka
Lietuvos gydytojų sąjungos Tauragės filialo vadovas, chirurgas Andrius Burmistrovas įsitikinęs, kad jau ir pinigais į regionus, nutolusius nuo didžiųjų miestų, naujus gydytojus prisivilioti bus dar sunkiau. Gydytojų sąjungos Tauragės filialui priklauso per 90 medikų, kurie mano, kad sistemą būtina keisti iš esmės.
– Norint, kad gydytojai pasirinktų regioninę ligoninę, geros algos neužtenka. Reikia ir geros įrangos, ir plataus pacientams teikiamų paslaugų spektro, o dar geriau, kad medikus sietų šeiminiai ryšiai. Turime nemažai tauragiškių, kurie studijuoja mediciną ir galėtų grįžti dirbti į Tauragę, bet jau nuo pirmo kurso reikia mesti tinklą, juos kalbinti ir įtikinti. Kai susitinku studentus, pakalbu, paraginu, papasakoju, kad mūsų ligoninėje sudarytos visos sąlygos darbui, tobulėjimui. Aš prieš 12 metų į Tauragę atvažiavau dirbti ir gyventi todėl, kad mano žmona – tauragiškė. Ir visai nesigailiu, kad ir kas būtų, liksiu dirbti Tauragės ligoninėje, – sako pašnekovas.
Pasak A.Burmistrovo, Tauragės ligoninės vadovybė informuoja medikus apie finansinę duobę, svarsto ir apie galimybes iš jos išbristi.
– Gruodį, mano žiniomis, pinigų atlyginimams užteks, bet kas bus sausį, dar neaišku. Ta skolos kupra velkasi iš paskos. Kažkas turi labai stipriai pasikeisti, bet kol kas nesikeičia. Anksčiau nuo spalio mėnesio kasmet būdavo didinami įkainiai už atliktas paslaugas, bet šiemet pirmi metai, kai Sveikatos apsaugos ministerija įkainių neperskaičiavo. Mano žiniomis, visų Lietuvos ligoninių patiriami nuostoliai dabar siekia 50 milijonų eurų, – situaciją apžvelgė medikas.
Andrius Burmistrovas Tauragės ligoninėje dirba daugiau nei dešimtmetį ir trauktis iš jos net per krizę neketina. Mortos Mikutytės nuotrauka
Turi galimybes rinktis
Paklaustas, kokios nuotaikos Tauragės ligoninėje, kai medikai žino, kad finansinė įstaigos situacija negera, A.Burmistrovas pasidžiaugė, kad drastiškų sprendimų ligoninės medikai nesiima. Kol kas.
– Girdėjome svarstymų apie galimybę mažinti algas, kurios dabar Tauragės ligoninėje tikrai konkurencingos. Aš liksiu, liks tie gydytojai, kurie jau įsikūrę Tauragėje, o kaip bus su kitais, atvažiuojančiais, gydytojais, nežinia. Algos panašios, jauni specialistai, kurie gyvena Kaune ar Vilniuje, renkasi regionus, kurie arčiau jų namų, – apie ateitį svarsto A.Burmistrovas.
Paklaustas, ar tiesa, kad medikų algos Tauragėje jau perkopė penkiaženklį skaičių, A.Burmistrovas patikino, kad yra daugiau nei 10 000 eurų uždirbančių gydytojų, bet ir dirba gydytojai paromis.
– Dieną dirbi skyriuje, operuoji, naktį budi. Jei būtų tvarka, kad po paros darbo privalu turėti bent kelias laisvas dienas, ligoninėse nebebūtų kam dirbti. Gydytojai jau nuo senų laikų dirba šiek tiek didesniu nei įprasta krūviu. Nenuostabu, kad jie pavargę. Regionuose krūvis nemažėja. Gal jau prieš 20 metų kažkokiu lygiu turėjo būti sveikatos sistemos reforma kokybiška įvykusi, bet iki šiol kiekviena valdžia atėjusi vis bando keisti, tik nesėkmingai. Aš manau, jog viena iš problemų, kad šalyje yra per didelis ligoninių tinklas ir todėl visoms pinigų neužtenka. Atsiranda konkurencija dėl algų. Prieš keletą metų ir aš pats kalbėjau, kad tikrai prasta situacija su gydytojų atlyginimais. Dabar situacija pasikeitusi ir gydytojai, kurie dirba daug, gali uždirbti ne po kelis, o po keliolika tūkstančių. Bet net ir nekvalifikuotą darbą dirbant trimis etatais tikrai suma susidarytų solidi, – svarsto gydytojas.
Be politinio įsikišimo neišbris
Kokia skola dabar spaudžia Tauragės ligoninės pečius, ligoninės direktorius Liutauras Indriuška neatskleidžia sakydamas:
– Viščiukus skaičiuoja rudenį, mes rezultatą – kai baigsis finansiniai metai.
Pirmąjį metų pusmetį įstaiga baigė su 1 milijono 230 tūkstančių eurų nuostoliu. 2024-ieji taip pat buvo nuostolingi – 406 744 Eur minusas. Paklaustas, ar imamasi veiksmų ir konkrečiai kokių, kad ligoninė bent kiek atsigautų, L.Indriuška pripažino, kad be politinio įsikišimo lengva nebus.
– Sisteminių bėdų neišspręs viena pati ligoninė. Tenka laukti ir kitų institucijų sprendimų. Kai tik žinosime, būtinai pasidalinsime. Trumpuoju laikotarpiu ligoninė siekia didinti paslaugų apimtis ir spektrą nedidinant sąnaudų, – informavo direktorius.
Tokiam ligoninės vadovų sprendimui – optimizuoti darbus pritaria ir A.Burmistrovas Medikas įsitikinęs, kad optimizavus darbus galima ir su dabar gaunamomis lėšomis dirbti ir dirbti neblogai.
– Yra darbo optimizavimo problemos, finansavimo ir pinigų panaudojimo problemos. Ir tai ne Tauragės problema, tai jau šalies problema. Manau, kad situacija, kai ligonines valdo du dalininkai, irgi yra bėda. Dažnai vienas į kitą rodo pirštais. Prašome Sveikatos apsaugos ministerijos pagalbos, ten rodo, kad reikia eiti į savivaldybę. O savivaldybė baksnoja į biudžetą, kuris suspaustas iki begalybės. Ką daryti šiuo metu? Manau, kad tai valstybės politikos klausimas. Savivaldybei dabar būtų per sunku vienai dengti tokį nuostolį, – įsitikinęs A.Burmistrovas.
Įstaigų per daug
Apskaičiuota, kad didžiausią nuostolį ligoninėms neša vaikų ligų, neurologijos ir akušerijos-ginekologijos skyriai. A.Burmistrovas įsitikinęs, kad šių skyrių uždarymas būtų ligoninės griovimo proceso pradžia.
– Įžvelgiu kelias bėdas dėl šių skyrių veiklos. Tai tik mano pozicija. Akušerijos ir ginekologijos skyriuje dirba daug atvažiuojančių gydytojų, kurie gimdyves nukreipia į kitas gydymo įstaigas, kuriose jie dirba. Pavyzdžiui, Kauną. Mes konkuruojam dėl specialistų, bet taip pat konkuruojame ir dėl pacientų. Valstybei yra pasiūlymas, kad ligoninėse būtų teikiamos paslaugos, kurias būtina užtikrinti. Tai gimdymo galimybes reikėtų užtikrinti, nes vėliau mamos pradės greitosios pagalbos automobiliuose gimdyti. Tauragė yra tokioje vietoje, kad atstumas iki didžiųjų ligoninių nemažas ir toks skyrius privalo išlikti. Nustatyti kažkokį gimdymų skaičių, manau, neverta. Visoje Lietuvoje gimdymų kasmet mažėja, – sako A.Burmistrovas.
Tauragės ligoninėje nedaug ir vaikų gydoma. Tai gal mažieji tauragiškiai neserga? Gydytojas nėra toks optimistas.
– Vaikai serga, tik klausimas, kur jie gydomi. Pabaksnosiu į tą pačią problemą – didelis pasirinkimas paslaugų teikėjų, – sako A.Burmistrovas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad ligoniai „nusėda“ privačiose klinikose, kuriose dirba tie patys gydytojai, kaip ir valstybinės, A.Burmistrovas sakė:
– Aš irgi turiu įsteigęs privatų kabinetą, bet jis šiuo metu neveikia, paprasčiausiai neturiu laiko jame priimti pacientų. Gydytojai privačius kabinetus įsisteigia dėl finansinių dalykų. Klausiate – ar neužtenka pinigų dirbant ligoninėse? Man užtenka. Bet dar yra noras ir būti pačiam sau šeimininku, dirbti savo ritmu, – svarsto pašnekovas ir pabrėžia, kad visame pasaulyje yra panašiai – kompetentingi gydytojai atiduoda duoklę valstybiniam sektoriui ir vėliau dirba patys sau.
Kritinė situacija ir Utenoje
Jau kelios savaitės netyla skandalas Santaros klinikose – vienas po kito iš darbo išeina gerai žinomi šalies neurochirurgai. Klinikos aiškina, kad Neurochirurgijos centre darbas ir vadovavimas nebuvo toks, kokio tikėjosi vadovybė, o gydytojai vienbalsiai tvirtina – nesutampa jų ir gydymo įstaigos vertybinė politika. Ar tie garsūs šalies medikai ateis dirbti į kitas įstaigas? Greičiausiai, bet vargu ar į regionines. Trūkstant medikų, trūksta ir pinigų jiems išlaikyti. Apie krizę ligoninėse kalba ir Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas – Utenos ligoninė, kaip ir Tauragės, taip pat paskirta regionine.
„Sveikatos apsaugos sistemai reikia kuo greitesnių pokyčių. Pats laikas ne tik diskutuoti šia tema, bet ir ieškoti skubių sprendimų, kol šalies ligoninės nesugriuvo finansiškai. Apie pusė Lietuvos ligoninių yra „minuse“, o labiausiai nuostolingos yra regioninės, jų tarpe ir Utenos. Kai kurios ligoninės siekdamos išlaikyti trūkstamus specialistus skiria virš 90% savo lėšų atlyginimams, todėl medicininėms priemonėms ir kt. lieka iki 10%. Tarp savivaldybių vyksta tokia nuožmi kova dėl tų pačių gydytojų, kad siūlomų 50–60 tūkstančių išmokų jau nebeužtenka. Butai, susisiekimas ir kitos sąlygos – tik techninės detalės. Vyksta atlyginimų aukcionas toje žodžio prasmėje, kur ribos nėra nustatytos. Nenuostabu, kad Utenos ligoninėje kai kurie gydytojai (sugretintais etatais ir krūviais) jau uždirba nuo 15 000 iki 19 000 eurų atlyginimus neatskaičius mokesčių. Nesakau, kad jie to neuždirba, bet klausimas iš ko tokius pinigus mokėti įstaigai? Ypač, kai ligonių kasos net neapmoka dalies atliktų paslaugų, nes na viršytas metinis paslaugų planas, reikia pacientus suprask į gatvę greičiau varyti. Savivaldybės paliktos „grobti“ vienos nuo kitų medikus, todėl 50 km spinduliu pvz. eilė pas kardiologą gali skirtis metais ir daugiau. Konsultacinės (ligoninių) poliklinikos apskritai tuštėja, nes privačiose patrauklesnės sąlygos ir daugelis gydytojų renkasi pastarąsias. Tad nenuostabu, kad to paties kardiologo Utenoje reikėtų laukti beveik metus. Metus!!! Žmogui svarbu kiekviena diena, o čia žinai, eilė metai. Na, nebent turi sutaupęs pinigėlių, tuomet gali pas tą patį gydytoją patekti ir per dieną kitą. Neieškant ar paprasčiausiai vengiant sprendimų, labai netolimo laiko klausimas, kada nebeužteks lėšų atlyginimams ir teks atsisakyti vienų ar kitų paslaugų, kurios sveikatos apsaugos sistemoje taip pat skirstomos į pelningas ar nuostolingas. Tad kas pirmiausia nukentės? Tai regionai ir jų gyventojai“, – situaciją komentuoja Utenos meras.
