Seimas įteisino garso duslintuvus medžioklėje – ką tai reiškia?

Pernai Seimas įteisino naktinių optinių taikiklių naudojimą, nors šią medžioklės įstatymo pataisą buvo vetavęs net prezidentas. Visai neseniai valdantieji pritarė ir duslintuvų naudojimui medžiojant žvėris – šis nutarimas įsigalios liepos 1 dieną. Ką apie šiuos pokyčius mano Tauragės krašto medžiotojai?

Nuomonės įvairios

Jei dėl leidimo naudoti naktinius taikiklius virė ilga kova, tai dėl duslintuvų priešpriešos buvo mažai – įstatymo pataisai pritarė 98 parlamentarai, susilaikė 15, o prieštaravo tik 3. Už balsavo ir Tauragės rajonui Seime atstovaujantys Aušrinė Norkienė ir Tadas Sadauskis. Naudojant duslintuvą galima medžioti visus žvėris varyminės ar tykojimo medžioklės metu.

– Galbūt naudosiu, gal kada nors pirksiu. Duslintuvas gerai pačiam šauliui, mažesnis triukšmas, nėra didelio šūvio garso. Mačiau užsienyje, ir Norvegijoje, kad dažnai juos, kaip ir ugnies slopintuvus, naudoja. Duslintuvas gal kažkam bus „mados klyksmas“. Aš medžioju jau daugiau nei 20 metų, – kalbėjo medžiotojų būrelio „Pušynas“ vadovas Vitalijus Skačkovas, svarstantis, ar įsigyti šūvio garso slopintuvą.

O štai Dabrupinės medžiotojų būrelio atstovas Audrius Vitkevičius galvos nesuka dėl pastarojo Seimo leidimo, tvirtina esantis „senovinis“ medžiotojas. Jis dviem  lygiavamzdžiais šautuvais dažniau varžybose šaudo į lėkštes ir „bėgantį šerną“, o medžioja su karabinu.

– Tikrai duslintuvo nenaudosiu, nes neturiu nuo ko slėptis. Tokius dalykus norint naudoti reikia daug pinigų turėti, aš ne iš tų, kurie be reikalo taškosi į kairę ir į dešinę. Man dėl duslintuvo jokio skirtumo, buvęs jis ar nebuvęs. Kenkia garsas tiems, kurie kiekvieną dieną po 15 sykių šaudo, o kai aš per mėnesį kartą šaunu, tai nekenkia sveikatai. Nesiruošiu naudoti ir naktinio matymo prietaisų, kadangi jų kaina prasideda nuo 4000 eurų, o aš tiek žvėrių neprimedžioju, kad atsipirktų. Man to nereikia. Aš – senovinis medžiotojas, medžioju jau daugiau nei 40 metų, man užtenka tokių ginklų, kokius turiu, – atviravo A.Vitkevičius.

Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko, medžiotojų būrelio „Medelynas“ ir „Ąžuolas“ nario Kęstučio Balašaičio nuomone, su duslintuvu medžiojant patogiau.

– Medžiotojui šūvis „ausų nedaužo“, dažnas turi problemą, kaip ir aš – man nuo 40-ties metų dešinėje ausyje spengia ir klausa žymiai sumažėjusi. Svarbu, kad gyventojai mažiau šūvių girdės, nesinervins, nes garsas tikrai didelis. Slopintuvai nepigūs, todėl ne visi juos įsigis. O naktinio matymo taikikliai dar brangesni, tai ne masinis dalykas, manau, kad jų nėra įsigiję nė 10 procentų Tauragės medžiotojų draugijos narių. Neturiu aš to prietaiso, nes naktimis reikia su šeima leisti laiką, o ne medžioti. Palaukiminėje medžioklėje duslintuvai aktualu, kai pasėliai saugomi prie namų. Turiu du lygiavamzdžius, mažo kalibro ir tris graižtvinius šautuvus, dar pistoletą, kiekvienas turi paskirtį, ir varžyboms, – atvirai pasakojo K.Balašaitis.

Nuo šūvio garso K.Balašaitis saugojasi naudodamas išmaniąsias ausines, per kurias girdi, ką žmones kalba, girdi, kaip atbėga šuo, nes tokios ausinės suaktyvina pašalinius garsus, tačiau prislopina šūvį. Išmaniosios ausinės pigiau nei duslintuvas, tačiau K.Balašaitis ketina pastarąjį įsigyti, kad garsas nekeltų problemų aplinkiniams.

Pritapti nelengva

Nedraudžiamų ugnies slopintuvų medžiotojai nenaudoja, pasak jų, tai aktualiau kareiviams, kad nesimatytų ugnies blyksnio ir kad priešas jų nepastebėtų. Medžiotojai sako ką norėję iš Seimo jau pasiekę, betrūksta koreguoti medžioklės terminus, ypač elnių, o su brakonieriais jie daugiau kovojantys nei gamtos apsaugos agentūra ir vaizdo kameromis stebi savo plotus.

Tiesa, naujai iškeptam medžiotojui pritapti ne taip paprasta – gavus pažymėjimą ir sumokėjus stojimo į medžiotojus mokestį dar reikia susirasti būrelį, kuris priimtų. Nauji nariai išskėstomis rankomis juose nelaukiami, kadangi pagal valdomą plotą vietos beveik visur užpildytos. Medžiotojas gali medžioti svečio teisėmis, tiksliau, sumokėjęs svečio mokestį, kurį kiekvienas būrelis turi nusistatęs. Ir čia be pažinčių neišsiversi – būtina gauti būrelio nario kvietimą, kuris medžioklės metu prisiima už svečią-medžiotoją atsakomybę.

Visų žvėrių neišmedžios

Medžiotojas Donatas Pukelis. Asmeninio albumo nuotrauka

Kalbintas būrelio „Kurtinys“, kuris nepriklauso Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijai,  atstovas Donatas Pukelis sakė planuojantis įsigyti slopintuvą. Medžiotojas pasvarstė – nors duslintuvas stipriai susilpnina šūvio garsą, tačiau žvėris jį vis tiek girdi.

– Jei taikliai pataikysi, tai garsas netrukdo, o nepataikęs turi antrą galimybę. Garsas labai kenkia ausims, turi būti su ausinėmis, o su jomis labai nepatogu dėl daugelio niuansų. Kadangi iki šiol neleido naudoti duslintuvo, tai daugelis ginklų ant vamzdžio galo neturi sriegio duslintuvui. Gali meistras ginklą išardyti ir padaryti sriegį, tačiau kas norės brangų ginklą ardyti. Nemanau, kad kas Tauragėje galėtų sriegį padaryti. Medžioti galima 200 metrų nuo sodybų, vienkiemių, tai driokstelėjus iš karabino tikrai gyventojams nemalonu būtų, išgąstis žmogui, o slopintuvas garsą sušvelnins, – svarstė 26-tus metus medžiojantis D.Pukelis.

Donatas Pukelis turi penkis šautuvus (du su sriegiu garso slopintuvui, nes neseniai įsigijo, kai jau buvo kalbama apie duslintuvų legalizavimą) ir pistoletą. Medžiotojas pripažino, kad naudoja naktinius matymo prietaisus dėl taiklaus šūvio. Pašvietus prožektoriumi (tik taip buvo leidžiama iki pernai) į medžiojamą lapę ar šerną, jie pradeda bėgti išgąsdinti šviesos, todėl didelė tikimybė gyvūnus tik sužeisti.

– Su priedėliu geriau gali įvertinti, matai, į ką šauni, ar tai paršavedė, ar jauniklis, gali atlikti taiklų šūvį. Jei sėdėdamas bokštelyje pirmu šūviu į ramiai stovintį gyvūną nesugebi pataikyti, tai tuo labiau nepataikysi į bėgantį, tai gyvūno žalojimas. Nesugebančiam atlikti taiklaus pirmo šūvio nereikia išvis šaudyti. Tikrai su naktiniais prietaisais ir duslintuvais neiššaudysim visų žvėrių. Mes už nuomojamą plotą valstybei kasmet sumokame po 12 tūkstančių eurų, tai negi išnaikinę žvėris ten lesinsim žvirblius ir kurapkas ir mokėsim tokias sumas. Marius Čepulis – puikus gamtininkas, tačiau neišmanantis medžioklės dalykų klaidina žmones, – įsitikinęs D.Pukelis.

Medžiotojo nuomone, viešai kalbėdami žmonės turi gerai išmanyti apie tai, ką kalba. Su medžiotoju pakalbėjome ir karšta vilkų populiacijos tema.

– Vilkų yra tiek daug, kad jie neišsitenka mažoj Lietuvoj, neturi savo teritorijos, todėl eina per kiemus ir pjauna mokydami vaikus. O vilko teritorija didelė. Anksčiau juos galėjo medžioti ištisus metus ir neišmedžiojo, nes per daug protingas žvėris. O dabar tiek prisiveisė, kad norėdamas neišmedžiosi. Nuolatos randam vilkų papjautų stirnų, elnių jauniklių likučių. Vilkus per kameras dažnai matome. Sausį septynių vilkų bandą kamera užfiksavo ten, kur įsukimas į Bernotiškės sodus, asfaltuotame kelyje, – pasakojo D.Pukelis.

Donato Pukelio teigimu, vilkas žmogų gali pulti tik sužeistas arba jei žmogus artinsis prie jo, o šiaip žmonių vengia. Kiek kitaip yra su neturinčiais teritorijos vilkais.

– Vilką sunku sumedžioti. Esu tyrinėjęs, bandęs medžioti, vilkas įprastai į medžioklę išeina vidurnaktį ir medžioja iki 5 valandos, kai visi miega. Medžiotojai medžioja, kai turi laisvo laiko ir kai oras gražus, kas naktį nevažiuoja, – įsitikinęs pašnekovas.

Audrius Vitkevičius pritarė, kad vilkų Lietuvos miškuose yra labai daug, norint juos sumedžioti reikia, be technikos, turėti talentą ir kantrybės. Vitalijus Skačkovas pastebėjo, kad vilkų yra ten, kur įsteigtas Šilalės poligonas, pasitaiko jų Rekščiuose, Didmiškyje Ringių girininkijos teritorijoje. Jis pasakojo matęs penkis pilkius ant kelio ryte Ringiuose.