Šiandien Tauragei sukanka 514 metų: už šios datos dokumento atradimą turime būti dėkingi Albinui Batavičiui

Kovo 21-ąją Tauragės miestas mini 514-ąsias savo gyvavimo metines. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Tauragė paminėta 1507 m. kovo 21 dieną. Šio atradimo autorius Vilniuje gyvenantis Tauragės garbės pilietis Albinas Batavičius šįryt kalbėdamas su „Tauragės kurjeriu“ prasitarė, kad labai pasiilgo gimtojo krašto ir laukia nesulaukia, kada galės aplankyti gimtinę.

Originalas saugomas Vatikane 

Istoriniuose šaltiniuose Tauragė pirmą kartą buvo paminėta 1507 m. kovo 21 d. Šį faktą, tiksliau, konkrečią šio paminėjimo datą, atrado Vilniuje gyvenantis Tauragės garbės pilietis Albinas Batavičius. Tauragės fundacijos dokumentu laikomo rašto kopiją jis sako atradęs atsitiktinai, rinkdamas informaciją savo 2007 m. išleistai Tauragės 500 metų jubiliejui skirtai knygai „Tauragė šimtmečių vingiuose“.

„Kai Tauragės 500 metų jubiliejui rašiau knygą, labai daug landžiau po archyvus. Ir suradau, iš vienos nuorodos į kitą, taip atsitiktinai ir pavyko“, – prieš kelerius metus apie savo atradimą „Tauragės kurjeriui“ yra sakęs A.Batavičius.

Dokumento, kuriame pirmą kartą paminėtas Tauragės miesto vardas, originalas saugomas Vatikano archyve. A.Batavičius jo faksimilę aptiko Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose. Lotynišką Tauragės fundacijos akto tekstą padedamas šios kalbos specialistės A.Batavičius išvertė į lietuvių kalbą. Vilniuje 1507 m. kovo 21-ąją surašytame dokumente rašoma apie parapinės mokyklos įsteigimą prie Tauragės katalikų parapijos, siekiant Tauragės gyventojus iš pagonybės atversti į katalikų tikėjimą.

Štai ištrauka iš šio fundacijos akto: Dievo vardu, amen. Amžinam dalyko atminimui. Kadangi nuolat naudojamės savo pavaldinių gėrybėmis, teisinga būtų, kad rūpintumėmės jų sielų globa. Dėl šios priežasties mes, Bartosius, Vilniaus vaivadijos Žemaitijos žemių aplink Tauragę ponas, žinodami, kad miestiečiai ir kaimo gyventojai yra iki šiol apimti pagonybės ir stabų garbinimo paklydimo, ir kad labai sunkiai pavyksta nuo įprasto namų židinio dievų garbinimo atitraukti ar kokiu nors kitokiu būdu jiems padėti, nusprendėme, kad reikia įkurti bažnyčią ir padedant Žemaitijos vyskupui paskirti kunigą, kuriam žemaičių kalba būtų gimtoji. Atsižvelgdami į tai, Švenčiausiosios Trejybės ir Apreiškimo Dievo Gimdytojai Mergelei, o taip pat šv. Baltramiejaus, apaštalo ir kankinio, šlovei ir garbei bažnyčią pastatėme. Jai dovanojame ir amžinam naudojimui užrašome žemę aplink bažnyčią, skirtą namams, mokyklai, špitolei ir sodams, o taip pat devynis sklypus arba lenus miško, kurį leidžiama iškirsti iki pat šaknų, skirti laukams ir ganykloms.

Dokumentas pasirašytas, patvirtintas notaro ir antspauduotas.

Šią datą tauragiškiai turi žinoti

Kovo mėnuo A.Batavičiui – lemtingas. Šių metų kovo 1-ąją Tauragės garbės pilietis pasitiko 83-iąjį gimtadienį. Šįkart kalbėdamas su „Tauragės kurjeriu“ buvo liūdnas – sakė labai pasiilgęs Tauragės, gimtųjų vietų, žmonių, su kuriais kasmet susitikdavo. Deja, ne vieno Albino bičiulio jau nebėra tarp gyvųjų.

– Tauragėje buvau lapkričio 1-ąją aplankyti artimųjų kapų. Kada dabar atvažiuosiu, nežinau, labai norėčiau aplankyti, pavaikščioti man brangiomis vietomis. Deja, karantinas, ir neaišku, kada jis baigsis, – apgailestavo A.Batavičius.

Sostinėje, kurioje kol kas apribotas gyventojų judėjimas, gyvenantis A.Batavčius sako jaučiąsis gerai. Kovo 18 dieną buvo paskiepytas antrąja vakcinos doze nuo koronaviruso, todėl šiandien jau gyvena ramiau.

Garbės pilietis savo atradimo nesureikšmina, tačiau mano, kad šią svarbią datą paminėti būtina. Visi tauragiškiai ir buvę tauragiškiai turi apie ją žinoti ir prisiminti.

Tikisi, kad paminės prasmingai 

Albinas Batavičius yra išleidęs ne vieną kraštotyros leidinį apie Tauragės kraštą. Iš jau išnykusio Devynakių kaimo kilęs Tauragės garbės pilietis sako atvažiavęs gimtinėn apvažiuojantis visas jam brangias vietas – Lomių, Gaurės, Mažonų, Taurų kaimus, aplankantis Tauragės kultūros rūmus, kuriuose kažkada dirbo, praeinantis pro Tauragės ligoninę, kurioje ne kartą gydėsi, užsukantis į pilį, kur visada virė kultūrinis gyvenimas.

– Dažnai prisimenu Edmundą Mažrimą, labai jo pasiilgstu. Anksčiau, kai atvažiuodavau, labai daug savo bičiulių susitikdavau, dabar žmonės Tauragėje jau kiti. Senoji inteligentija traukiasi, – kalbėjo A.Batavičius.

Garbės pilietis džiaugiasi, kad Tauragėje vis iškyla gražių ir prasmingų atminimo ženklų. O pati mieliausia jam tauro skulptūra, kuri, anot Albino, puikiai įsipiešia į Tauragės istoriją ir įprasmina jos vardą.

– Daugybę metų atvažiuodamas į Tauragę atsivežu ir savo bandoniją, kurią apie 1960 metus įsigijau Tauragės krašte. Jai jau apie 100 metų. Ji – geriausia mano draugė, keliaudamas su ja beveik niekada nesiskiriu. Kai tik bus leidžiama keliauti, vėl atvažiuosime aplankyti Tauragės, – kalbėjo A.Batavičius.

Albinas Batavičius sveikina visus tauragiškius su miesto gimtadieniu ir tikisi, kad pasibaigus karantinui Tauragė šią svarbią datą, kad ir kukliai, bet paminės prasmingai.