Adakavo socialinių paslaugų namai išgyvena sudėtingą restruktūrizacijos laikotarpį – dalį įstaigos gyventojų iškelia į grupinio gyvenimo namus. Du tokios paskirties namus Tauragės savivaldybė suplanavo pastatyti Skaudvilės mieste, savo nuožiūra parinktuose sklypuose. Apie tai gyventojai sužinojo atsitiktinai, kai procesas įsibėgėjo. Toks sprendimas skaudviliškius supykdė – bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ siekia stabdyti būsimas statybas. Ketvirtadienį susirinkę skaudviliškiai grūmojo vietos valdžiai – jei į jų nuomonę nebus atsižvelgta, skundą teiks Europos Komisijai ir net duos į teismą valstybę.
Nežinojimas gąsdina
Bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ nariai pasakojo, kad visuotinio susirinkimo metu, birželio 18 d., iš Skaudvilės miesto gyventojų gavo pranešimą, kad Kranto g. 17 ir Kundročių g. 21 bus statomi bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai. Pradėjus aiškintis situaciją, birželio 25 d. Adakavo socialinių paslaugų namų administracija pakvietė gyventojus į susitikimą. Įstaigos direktorė Kristina Anulienė Skaudvilės kultūros namuose gausiai susirinkusiems skaudviliškiams aiškino, kad įstaiga dalyvauja projekte „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir psichikos negalią“, todėl dalį globotinių ketinama iškelti į grupinio gyvenimo namus. Institucinės globos pertvarkos procesas vyksta jau trejus metus, jį finansuoja Europos Sąjunga. Pasak įstaigos vadovės, pertvarka nelengva, kadangi visuomenę gąsdina nežinojimas, kokie įstaigos globotiniai bus perkelti į naujuosius namus, koks jų gyvenimo būdas, kokie norai, poreikiai ir galimybės.
– Tie mūsų žmonės nėra baubai, be reikalo kyla baimės, kad jie kažką negero padarys. Šioje srityje dirbu 25-erius metus, mano praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kad neįgalus žmogus įvykdytų žmogžudystę, būtų ką nors išprievartavęs ar užpuolęs, – kalbėjo direktorė. – Grupinio gyvenimo namuose gyvens po dešimt žmonių. Mūsų nupirktame name Tauragėje, Marių g., jau dvejus metus gyvena 10 neįgaliųjų, dėl jų kaimynai nesiskundžia.

Adakavo socialinių paslaugų namų direktorę Kristiną Anulienę užgriuvo lavina klausimų. Reginos Genienės nuotrauka
Pasak K.Anulienės, artimiausiais metais planuojama pastatyti 4 grupinio gyvenimo namus – 2 sklypai suplanuoti Tauragėje, 2 – Skaudvilėje. Tauragėje, Žaliojoje gatvėje, namas liepos mėnesį bus baigtas statyti, Marių gatvėje namas apgyvendintas. Pasak įstaigos vadovės, iš viso 6 grupinio gyvenimo namai bus Tauragės rajono savivaldybėje, 3 – Jurbarko, 2 – Pagėgių, 2 – Šilalės savivaldybėse. Ši pertvarka vykdoma Tauragės regiono mastu, neįgalūs žmonės grįš gyventi į tas savivaldybes, iš kurių atvyko į Adakavo socialinių paslaugų namus. Juose dabar gyvena apie 210 žmonių, po pertvarkos liks apie 90.
Direktorė norėjo susirinkusiems Skaudvilės gyventojams išsamiau papasakoti apie grupinio gyvenimo namus, pateikti gerąsias patirtis, parodyti filmuotą medžiagą, kaip puikiai sekasi įstaigos globotiniams, įsikūrusiems Tauragėje, Marių gatvėje. Tačiau gyventojai nepanoro nei žiūrėti, nei klausytis istorijų – susitikime jie skubėjo užduoti klausimus ir norėjo išgirsti atsakymus. Nesiklausė ir viešnių iš Vilniaus, kalbėjusių, kad nereikia neįgalių žmonių bijoti. Emocijos liejosi.
Renka parašus
Susitikime žmonės klausė, kodėl apie rengiamą grupinio gyvenimo namų statybos projektą jų neinformavo nei Tauragės rajono savivaldybė, nei Skaudvilės seniūnija, nei Adakavo socialinių paslaugų namai, tikino neradę jokios informacijos ir viešojoje erdvėje. Apie valdžios planus teigė sužinoję atsitiktinai, iš eilinių Skaudvilės gyventojų, ir įtaria, kad ši informacija buvo nutylėta specialiai. Skaudviliškių teigimu, tokiu būdu buvo pažeistas Europos Parlamento ir tarybos reglamentas, nurodantis viešinti visus projektus, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga.
Skaudvilės bendruomenė renka parašus (pasirašė jau daugiau nei šimtas žmonių) ir kreipsis į aukščiausias valstybines institucijas Vilniuje (Seimą, Prezidento kanceliariją, Ministrą Pirmininką, Neįgaliųjų reikalų departamentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Generalinę prokuratūrą, Seimo kontrolierių įstaigą – daugiau nei 12 institucijų), kad apgintų viešąjį interesą ir stabdytų iki 2023 m. kovo mėn. suplanuotas baigti statybas, kadangi jos nebuvo derintos nei su bendruomene, nei su Skaudvilės gyventojais. Jie nori kalbėtis su statybų iniciatoriais, ieškoti optimalaus sprendimo ir kompromiso, priimtino visiems. Institucijoms skaudviliškiai suformulavo 20 klausimų, prašo patikrinti numatytų objektų teisėtumą – sklypų įsigijimo procesus, visą su šiuo procesu susijusią dokumentaciją.
– Toks nesiskaitymas su visuomenės nuomone kels konfrontaciją tarp gyventojų ir žmonių, turinčių protinę negalią, o tai niekam nebus naudinga. Reikia išanalizuoti, ar paskirtuose 10 ir 20 arų sklypuose neįgaliesiems užteks vietos oriam gyvenimui. Sklypai per maži ir paskirti netinkamose vietose, – kalbėjo gyventojai. – Pažeidžiamos ne tik mūsų, bet ir neįgaliųjų teisės. Vykdoma ydinga praktika, spekuliuojama neįgaliaisiais ir mūsų emocijomis. Prisidengiant pertvarkos programa finansuojamos institucijos, o ne žmonių savarankiškas gyvenimas visuomenėje. Kelkit neįgaliuosius į šeimas, o ne kurkit naujas įstaigas. Netikim sėkmingu programos įgyvendinimu.
Aktyviausi Skaudvilės bendruomenės nariai Adakavo socialinių paslaugų namų direktorei K.Anulienei citavo Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 (gyvenimas savarankiškai ir įtrauktis į bendruomenę), 22 (privataus gyvenimo neliečiamumas), 23 (būsto ir šeimos neliečiamumas) straipsnius ir teigė, kad jie, vykdant pertvarką, yra pažeidžiami. Gyventojai sakė norintys paklausti protinę negalią turinčių žmonių, ar jie patys pasirinko kur nori gyventi, ar už juos nusprendė kiti. Klausė, kodėl į susitikimą kartu su direktore neatėjo neįgalieji, norintys gyventi Skaudvilėje.
– Tauragės savivaldybei pateikėme reikalavimus, pagal juos jie suformavo sklypus. Dešimčiai gyventojų bus skirta 150 kv. metrų. Užsakovas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teisės aktai nenumato, kad yra privalomas kaimynų pritarimas, – kalbėjo direktorė K.Anulienė. – Nemanau, kad sustabdyti įmanoma, tai vyksta valstybės lygmeniu. Ekspertai nustatė pagal specialią metodiką, kurie globotiniai galės gyventi tuose namuose. Paslauga bus pigesnė – patys skalbs, patys gamins valgį, šildymas pigesnis. Pagerės jų gyvenimo kokybė. Atsiras darbo vietų – dienomis bus socialinis darbuotojas, naktimis budės darbuotojas.
Įskaudinti ir supriešinti
Skaudvilės gyventojai susirinkime stebėjosi, kodėl statomi nauji namai, kai tiek daug aplink yra tuščių pastatų, pavyzdžiui, Adakavo mokykla. Jau seniau buvo siūlyta neįgaliesiems tuščia Šakviečio mokykla, kurios statyboms išleistas milijonas litų. Žmonių nuomone, ši pertvarka – pinigų švaistymas. Skaudviliškiai klausė, kodėl proto negalią turintys žmonės negrįžta pas artimuosius ir giminaičius, o bus perkeliami į naujus namus. Stebėjosi, kodėl vienas sklypas 10 arų, o kitas – 20 arų, nors gyvenančių juose bus po tiek pat.
Skaudviliškiai nuogąstauja, kad nuvertės netoli grupinio gyvenimo namų stovintys gyvenamieji namai. Žmonės teigė, kad gerinant gyvenimo sąlygas neįgaliesiems jų gyvenimo sąlygos bloginamos, svarstė, kodėl neįgalūs žmonės ir toliau negali gyventi socialinių paslaugų namuose Adakave, juk ten yra viskas, ko jiems reikia, šalia didelis ir gražus parkas. Vietose, kur parinkti sklypai, esą nesaugu, nes nėra šaligatvių, apšvietimo.
– Mano sklypas ribojasi su numatytu sklypu Kundročių gatvėje. Jis siauras, stačiakampio formos. Ten įsivaizduoju tik ūkinio pastato formos pailgą namą. Daržui, sodui, poilsio zonai vietos nėra, darbuotojų mašinoms pastatyti vietos nėra. Kodėl man jo nepasiūlė, gal aš norėjau tą sklypą pirkti, – kalbėjo skaudviliškė. – Mūsų namus skirs 10–20 metrų, o auginu du mažamečius vaikus, kaip jie žais kieme… Mes irgi turime teises.
Kita mama pasakojo savo patirtį, kai Adakave vykusios šventės metu jos mažametį sūnų sekiojo neįgalusis, nuo tada vaikui atsirado nemigos problemos ir baimė, turėjo gerti vaistus. Kita moteris, auginanti paauglę dukrą, nerimavo, kaip ji viena grįš iš mokyklos ir kaip jausis kieme. Skaudviliškiai kalbėjo, kad nėra nusistatę prieš šiuos žmones, tačiau siekia rasti sprendimą, kuris tenkintų abi puses.
– Adakavas ir Skaudvilė – ta pati bendruomenė. O dabar atsirado įtampa viduje dėl valdininkų Vilniuje sprendimo pertvarkyti globos instituciją nepasidomėjus, ar visuomenė pasirengusi priimti tokią pertvarką. Ministerijos atstovai dar prieš trejus metus turėjo atvažiuoti į Skaudvilę ir aiškinti apie savo ketinimus, – kalbėjo bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus. – Vertė namų, manau, tikrai kris. Visuomet reikia kalbėtis su žmonėmis. Vilniuje nusprendė, permetė įstaigai, savivaldybė suformavo ir pateikia kaip faktą. Mes prieš tokį principą. Yra Savivaldos įstatymas, kuris leidžia atlikti visuotinę Skaudvilės gyventojų apklausą.
Projektų viešinimas – privalomas
Susitikime nuskambėjo žmonių svarstymai, kodėl būsimi statiniai vadinami vienbučiais gyvenamaisiais namais, jei jų numatyta paskirtis ir funkcija turi visuomeninio pastato požymių. Susirinkę skaudviliškiai vienbalsiai teigė, kad prieštarauja ne prieš proto negalią turinčius žmones ir grupinio gyvenimo namų statybas Skaudvilės mieste. Jie pasirengę padėti, pasiūlyti alternatyvą – kitas vietas sklypams, kurios būsiančios patogesnės tiek neįgaliesiems, tiek Skaudvilės gyventojams.
– Visuomenės neigiamą požiūrį sukėlė slaptumas ir tai, kad projektinė dokumentacija jau baigiama rengti. Mes negalime pateisinti valstybinių institucijų, kurios slėpė planuojamų statybų faktą nuo mūsų. Todėl ir kilo priešprieša tarp bendruomenės, valstybinių institucijų ir gyventojų. Dabar vyksta ne integracija, bet intervencija, – kalbėjo žmonės. – Prašysime inicijuoti įstatymo projektą, kuriame būtų draudžiama savivaldybėms ir kitoms valstybinėms įstaigoms slėpti nuo gyventojų informaciją. Kad įstatymiškai numatytų, kaip turi būti viešinami projektai prieš pradedant jų vykdymą. Stabdysim tas statybas, jei bus neįmanoma – priešinsimės kaip Žiežmariai, Lukšiai, paduosim valstybę į teismą.