Skaudvilėje savo verslą įkūrusi Toma piktų klientų nebijo

Kovo pradžioje Skaudvilėje duris atvėrė pirmoji šiame mieste šunų kirpykla „Linksmosios pėdutės“. Ne visi kilmingi ir nekilmingi keturkojai grožio procedūras jiems teikiančiai Tomai Bielskytei draugiškai vizgina uodegą – pasitaiko ir urzgiančių, ir grėsmingai šiepiančių dantis. Tačiau 20-metė kirpėja patenkinta visais savo klientais, nors kai kurie ir krimsteli į ranką.

Mėgaujasi darbu

Šunų kirpyklą Toma Bielskytė atvėrė visai neseniai, tačiau keturkojų klientų ir jų šeimininkų ilgai laukti nereikėjo. Kiekvieną dieną grožio procedūras Toma atlieka maždaug trims šuneliams, dauguma šeimininkų savo augintinius užregistruoja sau patogiu laiku, net po darbo valandų ar savaitgalį. Todėl Tomai darbo diena, prasidėjusi 9 valandą, kartais užsitęsia net iki 19 valandos.

Nors gimtajame Skaudvilės mieste konkurentų neturi, tačiau šunų kirpimo paslaugą T.Bielskytė sako teikianti pigiau nei kitur. Pavyzdžiui, Jorkšyro terjero veislės šuniuko apkirpimas Tauragėje kainuoja apie 22 Eur, o ji už šį darbą prašo 18 Eur. Kirpyklos atidarymo proga visą kovą kainos dar mažesnės.

– Nustebau, kai šuniukus atvežė iš Nemakščių, net iš Gaurės. Tikrai nenusivyliau pradėjusi šią veiklą. Iš pradžių dar abejojau, bet dabar jau įsitikinau, kad tai mano sfera. Visą laiką žinojau, kad noriu su gyvūnais dirbti, bet nežinojau ką konkrečiai. Mąsčiau apie veterinariją ar aplinkosaugą. Neseniai baigiau 1700 eurų kainavusius kursus. Mokytojai stebėjo, kad kirpdama viską taisyklingai padaryčiau, labai jaudindavausi mokydamasi, o dabar mėgaujuosi šiuo darbu, nebeliko įtampos, – atviravo mergina.

Toma atskleidė sulaukianti visokių klientų: meilių ir piktų, agresyvių ir urzgiančių, tačiau visus priima. Jai jau teko gražinti ir senučiukę 16 metų jorkšyriukę, ir žaizdotą buvusį benamį šuniuką, nors šis jai ir įkando į ranką. Buvo atvejis, kai į kirpyklą atvestam dideliam, voljere augusiam šuniui pagražinimo paslaugą T.Bielskytė atlikti galėjo tik į pagalbą pasikvietusi sužadėtinį ir jo tėvelį.

– Šuo nervinosi, mano pagalbininkai laikė, o aš bandžiau fenu džiovinti. Nepavyko, nes labai priešinosi, atrodė, kad stalas sulūš. Tuomet visi trys jį rankšluosčiais šluostėme. Atveda ir kiemsargiukų, vieni ramesni, kiti – nelabai. Vakar toks į ranką įkando. Visko pasitaiko, bet labiausiai reikia žiūrėti savo emocijų – kai būsi ramesnis, nepiktas, tai ir šuniukai bus ramūs, – savo darbo specifiką atvėrė kirpėja.

Vasaros sezonui pasiruošęs – prieš ir po grožio procedūros. Tomos Bielskytės albumo nuotraukos

Nesudėtingas joks kirpimas

Dažniausiai į naująją kirpyklą pagražinti atvedami Jorkšyro terjerai ir kiemsargiukai. Pastariesiems prašoma nukirpti nagus ir patrumpinti plaukus aplink letenėles, pauodegį, ausytes, iššukuoti susivėlusį kailį ar pašalinti kaltūnus. Toma šuniukus visada išmaudo, jei šeimininkai paprašo, o kai kuriems priklijuoja auskariukus-blizgučius, supina kasytę.

– Smagu, jog atėję įmano  kirpyklą skaudviliškiai džiaugiasi, kad nebereikia augintinių vežti į Tauragę, dabar jiems patogiau ir pigiau. Seniau turėjau minčių persikraustyti į Tauragę, bet supratau, kad Skaudvilė – labai jaukus ir gražus miestas, čia mano šeima, todėl pasilikau, noriu čia įsitvirtinti, – planus atskleidė T.Bielskytė.

Toma pasakojo, kad jai jau teko ir parodai pagražinti šunį, tokiu atveju reikia gerokai pasistengti. Kaip bus kerpama – priklauso ir nuo šeimininko noro. Tomai nesudėtingas joks kirpimas. Nuo 12 metų ji trumpina mamos pudeliukui kailį. Norėdama jį iššukuoti, ypač jei susivėlęs, turėdavo apsišarvuoti kantrybe. T.Bielskytė aiškino, kodėl svarbu šunims kirpti nagus.

– Aš patarčiau dažnai šunims nagiukus kirpti. Nekerpant nagų tris mėnesius, jau neįmanoma jų trumpai nukirpti, nes gyvnagis vis auga, ilgėja, – kalbėjo pašnekovė.

Mergina planuoja ir toliau mokytis, lankyti seminarus, nes šioje srityje būtina tobulinti meistriškumą. Toma neatmeta išplėtoti paslaugą – pradėti kirpti ir kates.

Padėjo artimieji

Tomos šunų kirpykla įrengta nedideliame moduliniame namelyje Žemaitės gatvėje savo namų kieme. T.Bielskytė šypsosi – labai patogu, vos pravėrusi namų duris ji jau savo darbo vietoje. Padėti įrengti kirpyklą merginai suskubo artimieji: broliai Justinas ir Gediminas, tėvelis Albinas ir sužadėtinis Stanislovas.

– Darbo buvo daug. Mano tėtis – elektrikas, tai suvedinėjo elektrą, o broliai su sužadėtiniu vandentiekį įvedė, šildymą, įrengė vonią. Mūsų šeimoje visada taip – kam prireikia pagalbos, visi suskumbam padėti. Mamytė Violeta vienintelė, kuri mane palaikė iš pat pradžių. Kad ir ką bedaryčiau, ji visada mane palaikys. Ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Nemažai investavome į kirpyklą. Kada tai atsipirks, neįsivaizduoju. Brangūs ir įrankiai, ir priemonės. Reguliuojamasis stalas daug kainavo, nepigūs ir šampūnai, – atviravo pašnekovė.

Baigusi Skaudvilės gimnaziją T.Bielskytė buvo išvykusi į Vokietiją, bet išbuvo svečioje šalyje tik keletą mėnesių – kamavo gimtinės ilgesys, todėl netrukus grįžo į Lietuvą. Mergina prisipažino, kad grįžusi svajojo Skaudvilėje įkurti šunų viešbutį, net gilintis į tai pradėjo, paskui pasvarsčiusi nusprendė, kad ir kirpykla būtų visai nieko. Mamai pritarus nebedvejojo.

– Gyvūnai mane lydi nuo mažens, jau nesuskaičiuočiau, kiek kačių turėjome. Su mama iš Tauragės kačių prieglaudos buvome pasiėmusios dvi katytes. Išmestus karjere tris kačiukus važiavau gelbėti, paskui jiems suradome namus. Oi, kiek vargom, kol sugaudėm su mama dvi priklydusias laukines kates su kačiukais, jas sterilizavom. Ir šunų esu turėjusi. Dabar turiu Herą – australų aviganį. Nuo vaikystės norėjau didelio šuns, mamai sakydavau, kad užaugusi turėsiu namą ir didelį šunį, mano svajones pamažu pildosi, – šypsosi pašnekovė.

Prieš įsigydama šunį T.Bielskytė domėjosi didelių šunų veislių charakteriu, daug skaitė apie dresiravimą. Taip besidomėdama suprato, kad jai mieliausi australų aviganiai, patiko ir tai, kad šios veislės šunys protingi. Baigusi darbą mergina pirmiausia skuba pavedžioti 6 mėnesių patelę Herą, drauge jos įveikia kasdien po kelis kilometrus ir tik tada vakarieniauja. Veisimu užsiimti neplanuoja, todėl mąsto apie jos sterilizavimą. Hera pavadino todėl, kad šio vardo reikšmė – šeimos saugotoja.

Toma Bielskytė be mėgstamo darbo turi ir kitų pomėgių. Nuo 11 metų fotografuoja mamytės dovanotu fotoaparatu. Tauragės kačių prieglaudai dovanojo nuotraukų, kuriose užfiksuoti ne tik prieglaudos gyventojai, bet ir kaimyno katė įamžinta. Tomos nuotraukos publikuojamos mamos eilėraščių knygoje „Diena, kurios nebuvo“. Jai patinka kurti koliažus ir žvakides. Dabar T.Bielskytė kartu su broliais ruošiasi ralio varžyboms, jau ir numerius „Adamsai“ pasigamino.