Praėjusių metų pabaigoje užgriuvo šventės. Nebūtinai su baltos mišrainės puodais. Buvo laiko kukliai Kūčių vakarienei, pagardintai sušiais, ir gausiam kalėdiniam stalui su kimštais kalakutais. Po adventinio pasninko lietuviui pravartu atsigriebti. Ne visuomet valgiais ir gėrimais. Galima ir parapiniais karo kirviais.
Tarpušvenčiu net keli naujienų portalai apsilaižydami publikavo žinią apie Žilvino Žvagulio galimus ketinimus apgadinti Ruslano Kirilkino fasadą. Žvaigždės žiūri į žemę. Visais laikais stiprioji lytis nevengė spręsti konfliktų jėga. Dėl įvairių priežasčių vyrai įrodinėjo savo pranašumą vienas prieš kitą. Centrinės Amerikos indėnai rengdavo ritualines dvikovas, o graikai išrado olimpines žaidynes. Ne išimtis ir mūsų kaimynai rusai, kurių mėgstama žiemos pramoga – snukiadaužis. Nesekime jų pavyzdžiu, geriau pasidarykime naują IQ testą, kad turėtume kuo pasipuikuoti feisbuke. Lietumi prapliupę Naujieji metai prie vartų pasitiko šlapią angelą, kuris turėtų mus išgelbėti nuo nepamatuotų poelgių ir nepasvertos išminties.
Diskusijų sukėlė architekto Algirdo Kaušpėdo idėja atstatyti aukštutinę Vilniaus pilį. Istorikai sutinka, kad idėja graži, o atstatyta pilis atrodytų įspūdingai, tačiau kyla abejonių, jog ją atstatant kiltų grėsmė kalno išlikimui. Ir ne tik. Praėjusių metų spalio viduryje užregistruotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus parengtas Turizmo įstatymo pakeitimo projektas, kurį įgyvendinus būtų suduotas moralinis ir ekonominis smūgis Lietuvos gidams. Negana to, didelė tikimybė, kad į Lietuvą plūstels sąmoningos ar nesąmoningos dezinformacijos srautai. Priimtos Turizmo įstatymo pataisos neva leistų Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybai tikrinti ir pripažinti kvalifikaciją gidų, atvykusių iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad apie mūsų valstybės istoriją čia atvykusiems turistams galės pasakoti net ir gidai, kurie yra Rusijos, Kinijos, Baltarusijos, gal net Ruandos piliečiai. Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės vadovaujamai ministerijai nepavykus nugriauti Kinų sienos Turizmo įstatymo pakeitimo projektas pakvipo liapsusu. Apie A.Kaušpėdo neatstatytą Gedimino pilį kiekvienas užsienietis galės pasakoti ką nori ir kaip nori. Apie Tauragės konvenciją, Šilutės krašte bundantį potvynį irgi. Iš kur mergaitei Armonaitei tiek drąsos, tiek valios geležinės?
Vėl kuičiamės žvaigždučių gyvenimėliuose ir politinėse šiukšliadėžėse. Nesakau, kad tampykime tigrą už uodegos. Pirmosios metų dienos vidurdienį uostamiesčio Kristijono Donelaičio aikštėje klegėjo būrys klaipėdiečių, 32-ejus metus puoselėjančių tradiciją lietuvių literatūros klasiko gimimo dieną susirinkti prie jo paminklo. Žmonės sveikino vieni kitus su Naujaisiais metais. Gal ir mes, tauragiškiai ar trumpam sugrįžę į gimtąjį miestą, raskime vietą kur nors prie užtvankos ar Kalvano parke pirmąją Naujųjų metų dieną trumpam susiburti, kad galėtume vienas kitam pasakyti kelis mielus žodžius. Čia ir dabar, gyviems esant. Viliuosi, kad neskaitysime savo nekrologų, kai mūsų jau nebus. Gyvenimas susideda iš pasikartojimų. Kartojasi metų laikai, kartojasi šventės, kartojasi nuodėmės, kartojasi atgaila. Nesikartoja tik mūsų gyvenimas, panašus į mažą kačiuką prie mūsų kojų. Paglostykime jį. Sušildykime kaimyno žvilgsniu, gentainio apkabinimu, vaiko paglostymu. Skaitykime horoskopus ir būkime laimingi. Nors tą akimirką, kol tikėsime astrologės Palmyros pranašystėmis. Šlapias šių metų pradžios angelas prie sausio slenksčio nuo sparnų nukratys lietų ir ištirps migloje supratęs, kad nedaug žmogui reikia. Anot poeto, tik saulės šviesos ir širdies šilumos.