Bernotiškės sodų, greta miško esančiuose, sklypuose jau beveik nukastos bulvės. Tačiau jas sodinusiems džiaugtis ko nėra. Soduose šeimininkavo šernai. Nekviesti svečiai kasmet pavasarį išknisa daržus, išlaužia tvoras, vartus, pridaro tiek nuostolių, kad kai kuriems nebekyla rankos vėl ką nors sodinti. Anot skambinusiųjų, sodininkams belieka viešai prašyti medžiotojų pagalbos. Pastarieji tikina, kad negali išnaikinti visų gyvūnų, tačiau turi kitų pasiūlymų.
Tinklines tvoras šernai pakelia
Praėjusią savaitę redakcija sulaukė „Atžalyno“ bendrijos sodų sklypų savininkų skambučių. Žmonės į žurnalistus kreipėsi, kaip jie patys sakė, tikėdamiesi atkreipti medžiotojų dėmesį. Anot skambinusiųjų, iš miško bandomis per jų sklypus bėgantys šernai įveikia net tvoras, todėl jie nori medžiotojų pagalbos.
– Mes dirbame, vargstame, kad daržovių užsiaugintume, o šernai viską suniokoja. Kai kurie kaimynai net dvigubas tvoras įsirengė, bet šernai per jas sugeba įsibrauti. Bulves, braškes išknisa. Ar jie su dronais atskrenda?, – nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusi, vis tik juokavo Liucija Poškienė.
Moteris pasakojo, kad prie sodų bendrijos žmonės šernus, keliaujančius šeimomis, filmuoja – jų čia išties esą labai daug.
Toje pat „Atžalyno“ bendrijoje sodo sklypą turinti Elena atvykusiai žurnalistei rodė nukastas bulves. Jos sodo sklypas aptvertas vieline tvora ir net pastiprintas uždėjus antrą tinklą, tačiau jau du kartus įsibrovė nekviesti svečiai.
– Puotavo ir braškyne. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad žalių braškių šernai neėda – neprinokusias radau išspjautas. O ir bulves suėdė tik šviežias, senųjų, kurias pasodinom ir dar buvo žemėje likusios, nelietė, – išklojo Elena.
Pasiūlė paramą
Medžiotojų klubo „Kurtinys“ vadovas Arūnas Pukelis „Tauragės kurjeriui“ sakė suprantąs žmones, kurie susitvarko savo sklypelius, pasisodina daržovių, o atėję šernai išknisa, tačiau šią problemą siūlo spręsti organizuotai. Anot A.Pukelio, visą sodų teritoriją reikia aptverti sietine specialia tvora, tokia, kur apačioje tinklas yra tankesnis. Dėl paramos tvoros įrengimui sodų bendrijų pirmininkai galėtų kreiptis į savivaldybę.
– Aptverti visą teritoriją, jei dar ir savivaldybė prisidėtų, atsieitų pigiau, nei kiekvienam atskirai apsitverti savo 6 arų sklypą. Dalį lėšų galėtų skirti sodų bendrijos, jei tam pritartų visi sklypų savininkai, dalį savivaldybė ir mes geranoriškai prisidėtume, nors mums tai nepriklauso,– pridūrė medžiotojų klubo „Kurtinys“ vadovas.
A.Pukelis sakė, kad šernai į Bernotiškės sodus ateina ne tik iš „Kurtinio“ medžioklės plotų. Jie ateina ir iš kitapus geležinkelio bėgių. Tai esą patvirtino ir gyvosios gamtos inspektoriai, mat buvo atliktas tyrimas.
Aktyvesni turi būti sodų bendrijų pirmininkai
Anot medžiotojų klubo vadovo, senais laikais visa sodų teritorija buvo aptverta, vėliau tvora supuvo, kitose vietose kažkas gal nuvyniojo… Sodų savininkams jis siūlo susivienyti ir kreiptis į savivaldybę, kad ši prisidėtų lėšomis. Gal galima ir kokį projektą parašyti, juk yra įvairių finansavimo būdų, fondų. A.Pukelis sakė kalbėjęsis su praėjusios kadencijos savivaldybės vadovais dėl pagalbos sodininkams. Esą gal jau yra sukurtas, koks pagalbos mechanizmas, tik patys sodų bendrijų pirmininkai galėtų būti aktyvesni.
– Sodininkų bendrijos atstovai turėtų inicijuoti susitikimą su savivaldybe. Ir mus, medžiotojų klubo atstovus, gali pasikviesti. Ateisime. Turim visi geranoriškai sėsti prie stalo ir tartis, – siūlė pašnekovas.
Medžiotojų klubo vadovas sakė, kad medžiotojai negali vykdyti medžioklės arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų vietovių, jei taip darytų pažeistų medžioklės taisykles. Be to, negali iki nulio išnaikinti gyvūnų – medžiotojų reikalas padėti palaikyti gamtos balansą.
Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė patikino, kad šernų padarytus nuostolius pasėliams, tuose plotuose, kuriuose galima medžioklė, turi atlyginti medžiotojų būreliai. Už šernų padarytą žalą sodų sklypuose nėra atlyginama. R.Noreikienė tvirtino, kad sodų sklypus arba bendrą sodų sklypų tvorą turi apsitverti sodininkai. Savivaldybė gali finansuoti iš sodininkų rėmimo programos 80 proc. bendros tvoros aptvėrimo išlaidų. Sodininkų bendrijų pirmininkai tai žino. Bet dalis sodų sklypų savininkų nenori prisidėti 20 proc. prie išlaidų ir apsitverti bendrą tvorą.
Sodų bendrijos pirmininkė: beviltiška situacija
Sodininkų bendrijos „Atžalynas“ pirmininkė Vanda Andrulienė sakė, kad į rajono savivaldybę dėl šernų daromos žalos, jos žiniomis, kreipėsi pavieniai sodininkai. Anot jos, aptverti visiškai visą teritoriją būtų labai brangu, kainuotų tūkstančius eurų, o minėtų 20 procentų bendrija neturi. Ir nauda esą abejotina.
– Aptverti visą sodų teritoriją neįmanoma, nes yra ir geležinkelio ruožas. Dar ir vartai yra. Kas juos uždarinės? Beviltiška situacija. O šernai vis gudresni. Sietines tvoras pakelia, ypač jei sietas laisvesnis. Tik ten, kur lentos apačioje nepakelia. Įsigudrino ir nuo medžiotojų pasprukti. Kai šie pradeda medžioklę, jie iš „Kurtinio“ plotų perbėga kitapus geležinkelio, – pasakojo V.Andrulienė.
Sodininkų bendrijos „Atžalynas“ pirmininkė žurnalistei sakė, kad šią problemą dar kartą aptars sodininkų susirinkime. Ji pažadėjo pasinaudoti medžiotojų klubo perduotu pasiūlymu – pasikviesti juos ir savivaldybės atstovus.
V.Andruliene turi sodų sklypą „Egluonos“ sodininkų bendrijoje, toliau nuo miško. Ji yra ir šios bendrijos pirmininkė. Moteris sakė, kad užpernai ir ji buvo sulaukusi nekviestų svečių – kartą šernai iškniso daržą, tačiau didelio nuostolio nepadarė.