STT tikrino, kaip naudojamas mero rezervas – ką rado?

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša atlikusi mero rezervo lėšų naudojimo tvarkos antikorupcinius vertinimus ir korupcijos rizikos analizę Tauragės, Kretingos, Šiaulių, Širvintų ir Telšių savivaldybėse. Nustatyta, kad šių lėšų skyrimo ir panaudojimo procesas gali sudaryti galimybes priimti nepagrįstus, subjektyvius sprendimus. Dėl to gali būti iššvaistomos savivaldybės lėšos, nukentėti visuomenės interesai.

Neaišku, kas yra stichinė nelaimė

Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme numatytą reglamentavimą savivaldybės mero rezervo lėšos – tai savivaldybės biudžeto lėšų dalis (nuo 0,25 iki 1 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų), kurią savivaldybės taryba numato naudoti neplanuotoms, skubioms situacijoms spręsti, o sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo priima meras. STT, atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad įstatymu nesureglamentuota, kas laikytina stichine nelaime, paliekant savivaldybėms pačioms spręsti, kokiems nuostoliams kompensuoti turėtų būti naudojamos mero rezervo lėšos. Taip pat atlikus ir kai kurių savivaldybių nusistatytų mero rezervo lėšų naudojimo tvarkų antikorupcinius vertinimus, nustatyta, kad mero rezervo lėšų naudojimą reglamentuojančiose nuostatose yra esminių spragų – nuo netikslių sąvokų apibrėžimų iki nepakankamos kontrolės ir viešinimo.

Kaip skelbiama STT paviešintoje tikrinimo išvadoje, savivaldybės, administruodamos mero rezervo lėšas, yra įpareigotos užtikrinti šių lėšų skyrimo skaidrumą, teisėtumą bei pagrįstumą. Šiems tikslams yra priimti savivaldybių rezervo aprašai, kurie reglamentuoja, kokius dokumentus ir informaciją privalo pateikti asmenys, siekiantys gauti finansinę paramą po gaisrų, stichinių nelaimių ar ekstremalių įvykių. Tačiau praktikoje įgyvendinant šiuos procesus kyla klausimų dėl prašomų dokumentų objektyvumo, sumų pagrįstumo ir atsakingų subjektų gebėjimo tinkamai įvertinti realiai patirtą žalą.

Suabejojo kompetencija

STT susipažinus su savivaldybių rezervo aprašų turiniu nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės rezervo aprašas numato, jog asmenys, nukentėję nuo stichinių nelaimių ir norintys gauti savivaldybės paramą, merui ne vėliau kaip per 60 dienų nuo gaisro ar stichinės nelaimės įvykio turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame nurodomi duomenys apie asmenį, pateikiama banko sąskaita, į kurią bus pervedamos lėšos, pagrįsti skaičiavimai ir pridedamos išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma gaisro ar stichinės nelaimės atveju. Prašymus nagrinėja savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija.

Įvertinusi Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, komisijos, atsakingos už šių lėšų skyrimą, protokolus, STT pastebėjo, kad nors pareiškėjai pateikia formaliai prašomus dokumentus, tačiau objektyviai negali pagrįsti prašomų lėšų dydžių. Pavyzdžiui, komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu, tų pačių metų rugsėjo 2 d. protokoliniu nutarimu sporto klubams „Taurris“, „Taurus“, „SC kova“ atitinkamai buvo skirta 5900 Eur, 6200 Eur ir 3500 Eur – iš viso 15 900 Eur. Visi prašymai buvo tenkinti iš dalies, kompensuojant grindų dangos pakeitimą. Protokole buvo nurodyta, kad gauti sporto klubų prašymai lėšų kompensavimui. Komisijos pirmininkas raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistus, kurie nuvyko į objektą ir surašė apžiūros aktą. Susipažinus su apžiūros akto turiniu, matyti, kad jis lakoniškas, pateikiama keletas patalpų fotofiksacijų ir nurodoma, jog „padarytos vandens užliejimo žalos apimtys atitinka nurodytą sąmatoje“.

Šiuo atveju patys pareiškėjai pateikė prašymą liūties metu padarytiems nuostoliams kompensuoti, lokalinę sąmatą, Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštą su informacija apie stichinę liūtį Tauragės mieste. Jokių kitų duomenų – nepriklausomų žalos vertintojų ataskaitų, kurios patvirtintų prašomų sumų pagrįstumą, pateikta nebuvo. Nors šiuo atveju buvo kompensuota tik dalis prašomų sumų, kyla klausimas, kiek apskritai prašomos sumos atitiko objektyviai patirtus nuostolius ir ar administracijai pavaldūs darbuotojai turi tinkamas kompetencijas ir gali įvertinti šių nuostolių sumas.

2022–2024 m. rezervo lėšos, Tauragės rajono savivaldybės duomenimis, buvo skirtos 11 atvejų, o iš jų 4 atvejais skirtos minėtiems sporto klubams. Akivaizdu, kad riboti asmenų teisę kreiptis dėl šių lėšų skyrimo negalima, tačiau, STT nuomone, savivaldybė galėtų rekomenduoti sporto klubams apdrausti savo veiklą, siekiant tausoti rezervo lėšas.

Komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 5 d., sprendimu tų pačių metų rugpjūčio 29 d. asociacijai „Taurris“, atsižvelgiant į pateiktą patikslintą lokalinę sąmatą, skirta 6050 Eur patalpų remontui iš savivaldybės mero rezervo. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė prašymą liūties metu padarytiems nuostoliams kompensuoti ir lokalinę sąmatą. Taigi pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, net nepateikus visų teisiniame reglamentavime prašomų dokumentų. Šiuo atveju protokole nebuvo nurodyta, kad apskritai pareiškėjo patalpos buvo apžiūrėtos po žalos atsiradimo fakto, todėl kyla ne tik prašomos sumos pagrįstumo klausimas, bet ir ar apskritai pareiškėjas patyrė žalą.

Nėra išmokų „lubų“

Atlikusi tyrimą, STT Tauragės rajono savivaldybei nurodė įtvirtinti reikalavimą pareiškėjams pateikti objektyviai patirtą žalą pagrindžiančią dokumentaciją (pavyzdžiui, nepriklausomų turto vertintojų išvadas, patirtos žalos nuotraukas), kai prašoma suma viršija tam tikrą savivaldybės nuožiūra nustatytą ribą (pavyzdžiui, 3000 Eur, 5000 Eur ir daugiau), numatyti, kad patirtos žalos vertinimus gali atlikti tik atestuoti, nepriklausomi specialistai.

STT konstatavo, kad savivaldybės komisijai, dalyvaujančiai rezervo lėšų skirstymo procese, nėra reglamentuotų reikalavimų ir kriterijų, o tiksliau – apskritai nėra įtvirtinta, kokius kriterijus (pavyzdžiui, išsilavinimas, kvalifikacija ar specialios žinios) turi atitikti į komisiją skiriami asmenys. Be to, neįtvirtinta aiški rezervo lėšų skirstymo tvarka, todėl neaišku, ar kompensuojamos sumos dėl tų pačių aplinkybių varijuoja pagrįstai.

Pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybės sudaryta komisija dėl stichinės liūties padarytų nuostolių sporto klubui „Taurris“ rekomendavo skirti 5900 Eur (pareiškėjas prašė 7218 Eur, buvo tenkinta beveik 82 proc. prašomos sumos), o tuo metu sporto klubui „SC Kova“ rekomendavo skirti 3500 Eur (pareiškėjas prašė 3600 Eur, tenkinta per 97 proc. prašomos sumos). Jokios objektyvios dokumentacijos nebuvo pateikta.

STT teigimu, nors dauguma skiriamų lėšų sumų nelaikytinos itin didelėmis, tačiau egzistuoja ir kitokia praktika – komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 5 d., tų pačių metų birželio 19 d. sprendimu buvo skirta net 66 073 Eur Jūros upės šlaito nuošliaužos padarinių šalinimo darbams atlikti. STT šio sprendimo nekvestionuoja, tačiau toks atvejis, anot tarnybos, iliustruoja, jog nesant tokių išmokų „lubų“ kyla rizika, kad potencialiai nepagrįstai vienu atveju būtų išmokama neproporcinga suma.

Be to, savivaldybėje neegzistuoja rezervo lėšų gavėjų viešinimo tvarka. Savivaldybės interneto svetainėje neviešinama išsami ir aiški informacija apie mero rezervo lėšų skirstymą, nors teisės aktai numato pareigą užtikrinti savivaldybės veiklos skaidrumą ir informacijos viešumą.

STT Tauragės savivaldybę įpareigojo per 3 mėnesius viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.