Sveikos gyvensenos mėgėja Vida Stanelienė neperka daržovių, vaisių ir žalumynų parduotuvėse – savo užsiaugintų gėrybių užtenka iki naujojo derliaus. Štai ir dabar, žiemai įpusėjus, ji jau rūšiuoja įvairiausias sėklytes, pildo jų atsargas ir vis patikrina, ar nebunda rūsyje miegantys kerai, ar nevysta šakniagumbiai. Trisdešimt metų sveikuolės puoselėjamame sode ir darže auga ir daug retųjų augalų.
Šviežios bulvės – gegužę
Tauragiškė Vida Stanelienė prisipažino, kad besimėgaudama žiema po truputį dėlioja planus, kada ir ką sėti, gamindama vis paskabo rudenį parsineštus ir ant palangės virtuvėje įkurdintus žalumynus – mairūną, baziliką, rozmariną, daug prieskonių užšaldė. Lauke tebežaliuoja salierai ir petražolės. Dažnai Vida gamina skanią, sveikuolišką girą iš burokėlių, kopūstų, morkų, saliero, verpstino, bananinio moliūgo, juodosios ropės – iš tokių daržovių, kokias tuo metu turi.
– Aš improvizuoju su savo užaugintomis daržovėmis. Pirmiausia jas sumalu, užraugiu, po 3–4 dienų įrūgusias išnešu į šaltą patalpą, leidžiu pasibrandinti, tada išspaudžiu sunką. Druskos dedu mažai. Jos kaip ir nereikėtų, nes juodasis ridikas, salieras sūroki. Dešimčiai litrų užtenka arbatinio šaukštelio druskos. Daržovių gira labai skani, vartoti ją labai sveika, nes turi daug probiotikų, – kaip šiuo metu stiprina savo organizmą, atviravo sveikuolė.
Sėjos sezono pradžiai Vida nemažai sėklų surinko savo darže, kai ką pirko, retesnių parsisiuntė iš užsienio. Patyrusi daržininkė pripažino, kad sėklų turi daugiau nei reikia. Netrukus ji sės aitriąsias ir saldžiąsias paprikas, svogūnų laiškams, ateis ir pomidorams eilė. Rūsyje jau prabudo verpstinai – amerikietiškieji žemės obuoliai. Pasak Vidos, tai skani daržovė, skanesnė net už morką. Verpstinai – šiltųjų kraštų augalas, Lietuvoje auginamas kaip vienmetis, šaknys labai panašios į jurginų, jie reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Moters šiltnamyje kasmet auga imbieras. Asmeninio albumo nuotrauka
– Tai stiprus augalas, labai padedantis diabetikams, tiek žaluma, tiek šaknys, kurios šiuo metu už obuolį skanesnės – nusilupi ir valgai. Rūsyje verpstinai nė kiek neapvyto, tokie, kaip ką tik iš dirvos. Lepi daržovė, reikia dėmesio. Iš Alytaus jų 10 plonyčių šaknelių atsiuntė pernai žiemą, dar suabejojau, ar kas bus gero iš jų. Pasidaiginau, per pavasarines šalnas dangsčiau, dažnai laisčiau, nes mėgsta drėgmę. Užderėjo gausiai, šiemet noriu dar daugiau jų užsiauginti. Visada turiu vertingų žalių salotų ir daržovių, juk sveikatą reikia saugoti, – atviravo pašnekovė.
Vida vis išbando įvairius auginimo būdus, todėl daugelio nuostabai gegužės 15 dieną jau kasė ankstyvąsias bulves „Adora“. Vasarį pirktas sėklines bulves paliko šiltame garaže, po kurio laiko rado jau su virkščiomis, todėl skubiai susodino į dviejų litrų vazonus su durpėmis. Jos toliau augo garaže, tik šviesoje, kad virkščia netįstų. Kovą bulves įkurdino šiltnamyje, kuriame joms sumeistravo priedangą nakčiai. Balandžio pradžioje persodino į lauką, į vagutes su durpėmis, užklojo agroplėvele ir plėvele. Kai atidengė, bulvės jau buvo su žiedais.
– Šviežių bulvių norisi kuo anksčiau, tai ir šiemet taip darysiu. Virkščių neleisiu auginti, ant padėklų su durpėmis, kurias kas 2–3 dienas padrėkinsiu, šviesoje, kai jau bus 10–15 laipsnių šilumos, padaiginsiu. Tada jos išleis žalią, trumpą daigą ir šaknis, paskui keliaus į vazonus. Vėliau, kovo 8 dieną pradėsiu daiginti „Laurą“ ir „Vinetą“, po to jas nešiu į dirvą, – planus atskleidė tauragiškė.
Daug retesnių augalų

Visas daržoves patyrusi daržininkė užsiaugina pati, ypač pataria jas rauginti. Asmeninio albumo nuotrauka
Imbierai V.Stanelienės darže užauga kaip palmės. Jų įsigijo ekologiškų, nepurkštų, net laikomi šaldytuve sugebėjo išleisti daigus. Pasodinti lovelyje augo kambaryje, į šiltnamį iškeliavo suvešėję per tris sprindžius, ten bujojo pomidorų kaimynystėje rūpesčių nekeldami. Vida patikino, kad derlius nudžiugino (juos išsikasė nušalus lapams), o skonis, aromatas, aštrumas labai skiriasi nuo „parduotuvinių“. Jau dabar juos galima daiginti.
– Imbiero kalną prikasiau, naudojau girai, sumarinavau su obuolių actu ir burokėlių žievelėmis, prie sušių skanus pagardas. Kale kopūstus auginu jau 20 metų, jų sėklų man atsiuntė iš Austrijos. Jie pakenčia 15 laipsnių šaltį, dabar žaliuoja, iš jų spaudžiam sultis, gaminam kokteilius, maišom su rauginta gira, – pasakojo sveikuolė.
Augina Vida ir itin retą augalą – šimtagrūdę balandą, daigelį parsivežė iš Rumšiškių, sudžiovinta ji gydo pragulas. Šiltnamyje ji jau pasėjo špinatų, salotų, žieminių svogūnų. Vida gyrė Suvorovo svogūnus – Sibiro augalą, kuris lapus pradeda leisti po sniegu, jo dideles ropes galima kepti. Patinka jai česnako ir poro hibridas – dramblinis česnakas, nes labai skanus keptas, patroškintas būna kisieliaus tirštumo, todėl puikiai sutirština naminį pomidorų padažą.
Kasmet Vidos darže tarpsta salierai, porai, pankolis, liucerna, stevija, cukinijos, vijoklinės pupos, puikaus skonio saldūs, švelnios odelės šparaginiai žirniai, juos užšaldo, paskui naudoja troškiniams, omletui. Ką užaugina, viską suvartoja, gamina salotas, mišraines žiemai. Augina vienmetį bulvinį augalą „Saulės uogą“, tik šiukštu jo neperdozuoti, tik penkias violetines uogas per dieną galima suvartoti. Uogos, pasižyminčios stipriu antioksidaciniu poveikiu, Vidai neskanios. Užaugina ji ir pusę tonos arbūzų, daigeliams sėja kovo pabaigoje ir balandžio viduryje. Renkasi ankstyvąsias veisles, skanių ir derlingų „Charleston Gray“ sėklų sulaukė iš Norvegijos.
– Reikia rinktis veisles, atsparias arbūzų vytuliui, kadangi ši liga dirvoje išbūna aštuonerius metus. Kai pirmą savo arbūzą paragavau, tada supratau, koks tikras arbūzų skonis, aromatas. Juos auginant kasmet reikia keisti vietą, – pataria Vida.
Tik natūralūs probiotikai
Augina Vida citrinvytį, kuris padeda jaučiant nuolatinį nuovargį, turintiems žemą kraujospūdį. Penkių uogų užtenka sukelti tonusui (atstoja du kavos puodelius, tačiau neturi šalutinio poveikio). Jos 30 metų puoselėtame sode auga šilkmedis, šeivamedis, sedula, gudobelė, ginkmedis, bruknės, spanguolės, serbentai, agrastai, gervuogės – tikrai yra didelė rūšių įvairovė. Nors turi 24 arų sklypą, tačiau naujiems augalams vis atranda vietos.
– Avietes „Hanza“ įkurdinau šiltnamyje, todėl anksti sunoksta. Šilkmedis gerai diabetikams, labai skanūs, švelnūs, minkšti lapai, uogos gardžios. Apynių visokių rūšių turiu įsiveisusi. Pomidorai „Corazon“ ir „Gourmandia“ – puikios veislės. Išbandžiau sibirietišką veislę „Alsu“, jų sėklų, 70 metų senumo, gavau iš Vokietijos. Jie našūs ir skanūs, leido labai daug šakų, todėl svarsčiau, kaip genėti. Avietinių lauko pomidorų sėklų atsisiunčiau iš Lenkijos, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Agurkus nuo voratinklinės erkutės Visa apsaugo kasdien juos apipurkšdama vandeniu – tokia procedūra šiems kenkėjams nepatinka. O mėgstamiausia V.Stanelienės lauko agurkų veislė – „Polan“. Sveikuolės širdyje vietą atrado ir gėlės – ji kolekcionuoja pelargonijas, nors joms reikia skirti daug laiko ir vietos. Ne ką mažiau augina margenių, jų pamerktos šakelės jau išleido šakneles.
– Jurginai dar miega dėžėse, žadinsiu juos kovo pradžioje. Mano svajonė – nusipirkti kvepiančią valgomą Damasko rožę. Telpa pas mane visi augalai – alkūnėmis nesistumdo ir vienas su kitu nekonkuruoja, – šypsojosi sveikuolė.
Vida Stanelienė neabejoja, kad žmogaus sveikata priklauso nuo žarnyno švaros, kurią palaikyti padeda bitkrėslė, gvazdikėlis ir pelynas. Rūpinantis žarnynu, mažiau kamuoja ligos, oda tampa gražesnė. Ji pataria rauginti daržoves, nes organizmui reikia probiotikų, nevalgyti kasdien tik apdorotą, konservuotą maistą, nes tada apninka prasta nuotaika ir energijos trūkumas garantuotas.