Tauragės įmonėse – darbuotojai ir iš egzotiškų šalių

Kai darbuotojų trūksta, o kvalifikuotų Tauragėje rasti nepavyksta, įmonės griebiasi šiaudo – samdo užsieniečius. Tauragės rajono įmonėse jų dirba atvykusių iš įvairiausių valstybių, net ir labai tolimų. Pasak įdarbinimo agentūros vadovo, tapome kai kurių šalių piliečiams patrauklia darbo rinka, kurios spragas jie ir užpildo.

Užsieniečių – beveik 2 tūkst.

Pasibaigus vasarai Užimtumo tarnybos statistiniai duomenys Tauragės rajone rodė 9 proc. nedarbo lygį, tačiau spalio 8 dienos duomenimis situacija šiek tiek pasitaisė – nedarbas Tauragėje siekia 8,2 proc. Labai panašus šalies vidurkis – 8,3 proc. Iš keturių Tauragės apskrities savivaldybių geresnė padėtis tik Šilalės rajone, kur nedarbas siekia 7,1 proc. Pagėgiuose ir Jurbarke nedarbas fiksuojamas 8,7 proc.

Nepaisant to, kad yra nemažai darbo ieškančių tauragiškių, rajono įmonės mielai samdo ir užsienio šalių piliečius. Užimtumo tarnybos spalio 1 dienos duomenimis, Tauragės rajono įmonėse dirba 1,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiausia – transporto įmonėse (87 proc.). Gamybos įmonėse – 113 žmonių, apgyvendinimo ir paslaugų sferoje – 26, prekybos – 25, statybos – 22, administracinėje ir aptarnavimo sferoje – 21, žemės ūkio ir miškininkystės – 13.

Pagal Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis pusė Tauragės rajone dirbančių užsieniečių yra baltarusiai (apie 1000 darbuotojų), apie 500 – ukrainiečių. Likę – rusai, kazachai, kirgizai, uzbekai, tadžikai, gruzinai, indai, net filipiniečiai.

„Laisvų darbo vietų užpildymui darbuotojų trečiose šalyse ieškoma, kai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų nepakanka rasti vietinėje ir aplinkinėse rinkose. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių Lietuvos darbdaviams tenka kovoti ir su kitų šalių įmonėmis. Pvz., tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojų trūkumas 2024 m. fiksuotas 21 Europos šalyje, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių – 12 šalių, suvirintojų – 23 šalyse, virėjų – 22, elektrikų – 22 šalyse ir kt.“, – informavo Užimtumo tarnybos atstovė Inga Vegytė.

Pasak I.Vegytės, nuo 2025 metų pradžios iki spalio 1 d. Tauragės rajono įmonėse įdarbinti 34 užsieniečiai. Iš jų vienas be pilietybės, po vieną iš Irako, JAV, Nikaragvos, du iš Rusijos Federacijos ir 28 iš Ukrainos. Jie dirba barmenais, braškių augintojais, valytojais, kambarių tvarkytijais, pagalbininkais, virėjais, plastikinių gaminių surinkėjais, sunkvežimių vairuotojais ir kt.

Specialistų trūksta

Baltrušaičiuose įkurtos įmonės „Ferumeta“ komercijos vadovė Aistė Micevičiūtė: „Kai norinčių dirbti neatsiranda, tampame užsieniečiams patrauklia šalimi“. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragės apskrities verslininkų asociacijai vadovaujanti ir Baltrušaičiuose įkurtos įmonės „Ferumeta“ komercijos vadovė Aistė Micevičiūtė atskleidė – Tauragės rajono įmonėse dirbančių užsieniečių nemažai. Jų prireikia, kai nepavyksta rasti reikalingų darbuotojų tarp Tauragės rajono gyventojų.

– Už visą Tauragę neatsakysiu, bet užsieniečių tikrai dirba ne vienas. Labai nemažai vairuotojų. Įdarbinami daugiausia kiek žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Yra ir įdarbinimo įmonė, kuri padeda rasti reikalingus specialistus iš užsienio, – detaliau pasakojo A.Micevičiūtė, neneigdama, kad ir įmonėje „Ferumeta“ dirba užsienio šalių piliečių.

Metalo gaminius gaminančioje ir daugiausia į užsienį eksportuojančioje įmonėje įdarbintas ne vienas filipinietis. Dažniausiai – suvirinimo darbams. Tačiau ar tai reiškia, kad Tauragėje nėra suvirintojų?

– Mums reikalingi suvirintojai, lazerių specialistai. Tai nėra pati žemiausia kvalifikacija. Gamybos darbuotojų Tauragėje nerandam. Bendradarbiaujame ir su Užimtumo tarnyba. Pas juos bedarbių yra, bet nedrįstu vertinti, kodėl jų tiek ir jie nedirba. Gal yra ir nenoro dirbti. Atlyginimą mokame pagal kvalifikaciją, o ne pagal pilietybę, – patikino pašnekovė.

Įmonės atstovė patikino, kad norinčius dirbti įmonė apmokytų, tačiau paieškojus pakankamai norinčių tiesiog neatsirado. Nuspręsta net pradėti bendradarbiavimą su specialistus ruošiančiomis ugdymo įstaigomis.

– Pradėjome bendradarbiauti su Smalininkų technologijų ir verslo mokykla, taip pat priimam praktikantus. Kai norinčių dirbti neatsiranda, tampame užsieniečiams patrauklia šalimi. Jie pas mus atvyksta vieni, be šeimų. Mūsų įmonėje dirba keli vietnamiečiai, Bangladešo piliečiai, filipiniečiai. Renkamės pagal darbo kokybės supratimą. Esame kai kurių šalių piliečius testavę ir pastebėjome, kad kokybės supratimas ne visų toks, kaip pas mus, – plačiau apie šalis, kurių darbuotojų nesirenka, A.Micevičiūtė nedetalizavo.

Užsieniečiai brangesni

UAB „Darbo turas“ vadovas Tomas Juodikis: „Užsieniečiams reikia gauti akreditaciją, bilietą į Lietuvą nupirkti, gyvenimo sąlygas užtikrinti. Visa tai darbdaviui kainuoja“. Aistės Krasauskienės nuotrauka

Susisiekėme ir su UAB „Darbo turas“ vadovu Tomu Juodikiu, kuris įmonėms padeda ieškoti darbuotojų. Taip pat užsieniečių. Kaip sako T.Juodikis, Užimtumo tarnybos paklausti reikėtų, kodėl kai kurie lietuviai nenori dirbti, ir tuoj paneigė mitą, kad užsieniečiai pigesni – esą net priešingai.

– Užsieniečiams reikia gauti akreditaciją, bilietą į Lietuvą nupirkti, gyvenimo sąlygas užtikrinti. Visa tai darbdaviui kainuoja. Dabar mes turim lygiai tą pačią situaciją, kokią anksčiau turėjo Didžioji Britanija, kai sunkesnių darbų anglai nenorėjo dirbti ir samdė imigrantus. Taip dabar pas mus, – atskleidė T.Juodikis. – Užsieniečiai mielai dirba viršvalandžius, kai gamybos įmonės turi didesnius užsakymus. O lietuvis nori būti vakare ir savaitgaliais su šeima.

Tai gal užsieniečiui užtenka mažesnio atlyginimo? Pasak pašnekovo, įstatymu numatyta, kad atlyginimas negali būti mažesnis nei konkrečios specialybės vidurkis šalyje. O ir atvykti dirbti gali ne bet kas. Pirmiausia būtina gauti darbdavio oficialų kvietimą.

– Užsieniečiams darbuotojams samdyti numatytos kvotos ir jos kaip tik šią savaitę turėtų baigtis. Turbūt iki Naujųjų metų nebus galima daugiau darbuotojų atsivežti. Čia nukentės mažesnės įmonės, nes jose procesai vyksta lėčiau, – sako įdarbinimo agentūros vadovas.

Išgirdęs žurnalistės nuostabą dėl įdarbinamų filipiniečių – juk tai labai tolima šalis, negrįši namo kada sugalvojęs, T.Juodikis patikino, kad kultūriškai šie žmonės artimi europiečiams. O pragyvenimo lygis pas mus aukštesnis nei Filipinuose.

– Jie – katalikai, jų antra kalba anglų. Filipinai šimtmečius buvo Ispanijos kolonija, tai kultūriškai panašūs. Jų algos Filipinuose siekia 300–500 eurų per mėnesį, dirbti turi po šešias dienas per savaitę, po 12 valandų. O Lietuvoje jie gauna apie 1000–1200 eurų, jiems apsimoka, – patikino T.Juodikis.

Pašnekovas pridūrė, kad Tauragės įmonėse, veikiančiose transporto sektoriuje, gausu užsieniečių tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau jų tauragiškiai nelabai pastebi, mat jie mieste – reti svečiai. Didesnę laiko dalį būna išvykę į kitas Europos valstybes.