Tauragės sukilimo atminimo vietą lanko tik stirnos ir iškylų mėgėjai

Nuošalioje Tauragės vietoje, kur užklystančių prašalaičių vos vienas kitas, stūkso paminklinis akmuo, skirtas 1927 metų Tauragės sukilimo aukoms atminti. Tauragiškis Vaidas S. šią istorinę vietą gerai žino ir stebisi, kodėl ji tokia apleista. Prasibrauti iki akmens sunku, o paminklą juosiančių plytelių per žoles jau seniausiai nematyti.

Prie Jūros ir Miltaujos upių santakos stovi beveik visų pamirštas paminklinis akmuo. Šių eilučių autorė – ne tauragiškė, tad apie tokio objekto egzistavimą sužinojo visai neseniai. O kai paskambinęs tikras tauragiškis Vaidas S. pasiūlė aplankyti paminklą ir pažiūrėti, kaip jis (ne)prižiūrimas, liko labai nustebinta.

Su Vaidu S. teko eiti Ramovės gatve, nuo kalno žemyn, link Jūros upės. Vietos gražios, sutvarkytos, žolė nušienauta. Tačiau pasukus miškelio link vedančiu takeliu teko bristi per senus sąžalynus, brautis pro medžių šakas. Eidami takeliu pamatėme mus iš pelkės tyliai stebinčią stirną – panašu, kad patekome į šalia miesto esantį visiškai laukinį kampelį. Kiek toliau taku paėjus matyti ir žmonių lankymosi žymių – lyg buvusi laužavietė, šiek tiek pamirštų šiukšlių, patogus prisėsti rąstas.

Kadaise paminklą puošė metalinė tvorelė, iš kurios beliko varteliai. Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Atkakome prie paminklo, kuris tarp medžių vos matyti stūksantis kiparisų pavėsyje. Žolėmis apžėlęs, iš metalinės tvorelės tik varteliai belikę, bet šalimais radome ir seną žvakės dėklą, lyg ženklą, kad dar ne visi šią vietą pamiršo.

– Senais laikais mokykloms skirdavo tam tikras teritorijas sutvarkyti. Mums buvo priskirtas šis paminklas, man buvo įdomu, ar čia kas lankosi, ar tvarko, ar jau visai pamiršo. Sykį atėjęs pamačiau, kad vieta visiškai apleista. Domėjausi istorija ir 1927 metų sukilimu, jį organizavusieji kartais tapatinami su komunistais. Tačiau yra toks posakis: apie tautą daug ką galima spręsti iš to, kaip jie prižiūri savo paminklus ir kapus, – kalbėjo žoles aplink paminklą raudamas Vaidas S.

Šviesaus atminimo istoriko Edmundo Mažrimo išleistoje knygoje „Tauragės kraštas“ apie Tauragės sukilimą ir jame dalyvavusias asmenybes nemažai rašoma. Internetiniame portale www.krastogidas.lt teigiama, kad sukilimas buvo organizuotas kaip pasipriešinimas Antano Smetonos valdžiai. Pagrindiniu organizatoriumi laikomas Jeronimas Plečkaitis, o Tauragėje sukilimui vadovauti ėmėsi Povilas Mikulskis, kuris buvo nušautas ir jo kišenėse esą rasta iš banko vogtų pinigų. Sukilimas niekur daugiau ir neįvyko, tik Tauragėje, tad viską greitai numalšino atsiųsta Lietuvos kariuomenė. Suimta nemažai sukilėlių, kai kurie nuteisti myriop sušaudant. Paminklas stovi kaip tik toje vietoje, kur nuteistiesiems buvo įvykdyta mirties bausmė ir jie ten pat palaidoti.

Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus „Tauragės kurjeriui“ teigė, kad šį paminklą kartą per metus sutvarko seniūnijos atsiunčiami darbuotojai – apipjaunama žolė. Buvęs seniūnas Virginijus Žilius pasakojo atsimenantis, kad kartą per metus, rudeniop (sukilimas vyko 1927-ųjų rugsėjo 9 d.), kažkas paminklą aplanko. Jis taip pat užsiminė girdėjęs, kad dalies palaikų toje vietoje nebelikę, mat jie buvo perlaidoti kitur. V.Žilius tikino, kad seniūnijos darbuotojai prie paminklo patenka pasukdami iš buvusio karinio miestelio Vytauto gatvės gale link upės ir leisdamiesi skardžiu žemyn, mat takelis esantis užpelkėjęs. Vis dėlto galime patvirtinti, kad sausą dieną ir takeliu pavyksta prieiti.

Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus specialistų teigimu, paminklas, kaip sušaudymo ir palaidojimo vieta, yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tačiau jo specialiame departamento žemėlapyje dar nėra, mat trūksta detalaus aprašymo ir tikslių vietovės koordinačių. Departamento specialistų teigimu, prie paminklo lankėsi kolegos iš sostinės, tad tikimasi, kad artimiausiu metu jo buvimo vieta bus pažymėta žemėlapyje.