Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas: ūkininkai kryžkelėje – grūdai tapo pigesni už malkas

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., kai ekologinės gamybos plotai apėmė tik 43 tūkst. ha, iki dabar jie padidėjo net septynis kartus ir 2025 m. sertifikuotas ekologiškai dirbamos žemės plotas pasiekė 291 014 ha. Nors ūkininkai stengiasi investuoti ir dirbti tausodami aplinką, tačiau dažnai gaunamos pajamos nepadengia išlaidų, ką jau bekalbėti apie pelną, kai trąšų kainos auga kaip ant mielių, o užaugintos produkcijos supirkimo kainos nepadengia savikainos.

Užburtas ratas

Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas patikino – nors metai nauji, tačiau ūkininkus vargina senos bėdos.

– Pas mus rajone ekologinių ūkių šiek tiek daugėja, šiuo metu jų deklaruota apie šimtą. Tas noras ekologiškai ūkininkauti atsiranda, nes motyvuoja papildomos išmokos ir tokią veiklą visuomenė teigiamai vertina. O ir savivaldybė šiek tiek remia, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pastaruoju metu ypač nelengva trąšas naudojantiems augalininkystės ūkiams, kadangi jiems taikomos pasienio CO2 dedamosios išaugina trąšų kainą vartotojams Lietuvoje ir visoje Europoje. Rezultatas tokios tvarkos toks, kad užauginti produkciją tapo brangiau, nes taikoma  CO2 dedamoji, o įsivežant užaugintą produkciją toks mokestis netaikomas.

– Vadinasi, įsivežti iš trečiųjų šalių kultūras, įskaitant grūdus, neproporcingai pigiau. Mūsų ūkininkams Lietuvoje ir Europoje pagal pridedamus mokesčius ir reikalavimus neįmanoma pigiai užauginti, nes skirtingos sąnaudų dedamosios. Todėl mes parduodami galutinėje supirkimo kainoje esame nelygiaverčiai. Skiriamos europinės išmokos nebeatperka įdedamų sąnaudų, o tai nebemotyvuoja ūkininkų išsilaikyti ir dirbti intensyviai. Labai įdomiai skamba, kai gamybininkui pasako – būk, daryk, bet negamink, – situaciją apžvelgė  P.Kulikauskas.

Trąšų kainų šuoliai taip pat neprisideda prie stabilumo ir vis blogina situaciją, didina produkcijos  savikainą. Pavyzdžiui, amonio salietros kaina staiga ūgtelėjo daugiau kaip 60 Eur ir 1 tona jau kainuoja maždaug 380 Eur be PVM.

– Kainų šuoliai didžiausią įtaką daro – tampa sudėtinga planuoti, o dar neaiškios ir supirkimo kainos. Pernai trąšų kainos buvo labai didelės, o supirkimo kainos rekordiškai žemos. Tai kaip užburtas ratas – be trąšų produkcijos kokybė prastesnė, – problemą atskleidė Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kainų žirklės skaudžiausios

Vis dar mažėja pieno supirkimo kainos. Europos Sąjungoje jos po truputį stabilizuojasi, tačiau Lietuvoje, pasak ūkininkų, pieno supirkėjai šoka pasiutpolkę, daugumai pranešta, kad ir vasario mėnesį 1 kg žaliavinio pieno supirkimo kaina mažės 3 centais, ir tai dar esą ne pabaiga.

– Liūdna situacija. Ir čia ūkininkai įvaryti į kampą. Gamybininkai, pabrangus žaliavai, gali daryti pertrauką, išeiti nemokamų atostogų, sezono metu suintensyvinti gamybą, o ūkininkas gamybos negali prislopinti, gyvulius privalo šerti, išlaikyti ir melžti, išparduoti karves – irgi ne išeitis, nes atlyginimus, kad ir minimalius, reikia mokėti, o pusiau dirbti neina. Augalininkystėje galima daugiau palaviruoti naudojant mažiau trąšų, tikėtis mažesnio derliaus, bet tada ir rizika mažesnė.  O gyvulininkystėje šių dalykų išvengti nebeįmanoma, nes esi tiesiogiai priklausomas nuo supirkimo kainų, – rinkos subtilybes atskleidė P.Kulikaukas.

Sunku ne tik mažiesiems pieno gamintojams, bet ir stambesniems pienininkystės ūkiams. Socialiniuose tinkluose – daugybė skelbimų apie išparduodamus galvijus, ūkininkai pasakoja, kad sunkiai dirbti ir beveik dykai parduoti pieną ir gyvulius jau nebegali, jau nepajėgūs išlaikyti ūkių, juo labiau, kad situacija rinkoje nieko gero nežada.

– Smulkiesiems supirkimo kaina juokinga, neatitinka lūkesčių ir patiriamų sąnaudų, bet mažesnis savo jėgomis, savo laiko sąnaudomis, daugiau kaip hobiu išsilaiko, o stambesnis ūkis priverstas papildomą darbuotoją samdyti, ir technika, ir pašarai – visa gamybinė bazė daugiau kainuoja. Tačiau jis neturi galimybės pasitraukti, o mažesniam ūkiui žemdirbystė dažniausiai nėra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl toks ūkininkas gali lengviau apsispręsti nutraukti veiklą, – kalbėjo pašnekovas.

Ir grūdininkams jau kelerius metus nesaldu, mat grūdų supirkimo kainos Lietuvoje vienos žemiausių. Pasitaikydavo grūdininkams vieneri metai skausmingesni, tačiau dabar keleri pastarieji metai, pasak P.Kulikausko, buvo tragiški, pelningumas tiesiog neįmanomas. Grūdai tapo pigesni už malkas, todėl jie naudojami kaip biokuras. P.Kulikausko teigimu, šie metai dar pesimistiškiau nuteikia, ar dar kas ryšis intensyviau dirbti – klausimas, nes perspektyvos situacija nežada.

– Į minusą daug metų nepadirbsi, vienus, antrus metus dar kažkaip išsilaikysi. Iš tiesų yra blogai, nes situacija tokia, kad kūrenamas maistas. Mes šaukiame apie maisto švaistymą, apie žiedines ekonomikas kalbam, bet maistą tiesiogiai sudeginame, – apmaudžiai kalbėjo P.Kulikauskas.

Atsakomybė – ant ūkininko pečių

Pastaraisiais metais labai akcentuojamos ir skatinamos trumposios maisto tiekimo grandinės – tiesioginis žemės ūkio produktų kelias nuo ūkininko iki vartotojo. Kokia čia padaryta pažanga?

– Reikia suvokti, kad ūkininkas tiesiogiai parduoda, nesvarbu, kur jis yra. Mūsų kraštas daugiau gyvulininkystės kraštas, daržovių kraštu mes netapsim. Reikia suprasti, kad tiems, kurie verčiasi pirmine gamyba, maisto perdirbimas – iš esmės tai maisto gamyba jau būtų antra veikla. Dažnai verslas, visuomenė nori, kad gamybininkas, ūkininkas, kuris susiduria su finansiniais apribojimais, neturi finansinių pajėgumų, prisiimtų visas rizikas. Bet pats verslas, kad ir ne trumpoji grandinė, iš to paties ūkininko neperka, – pabrėžė P.Kulikauskas.

Ūkininkai tvirtina, kad ekologiška produkcija dar nėra labai paklausi, jos nuperkama nedaug.

– Visi ieško kaip įmanoma pigiau. Tik manau, kad reikia ne vien kalorijas skaičiuoti, reikia suprasti, kad vietos ūkininkų pagamintas maistas daug sveikesnis ir sotesnis, jame žymiai daugiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, – įsitikinęs Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas P.Kulikauskas.