„Tauragės vandenys“ milijonus investuoja į švarą kaimuose

Keturių Tauragės rajono kaimų gyventojams jau pristatyta centralizuotų nuotekų tinklų plėtra – iki 2029-ųjų pirmojo ketvirčio Žygaičių, Sartininkų, Adakavo, Lomių ir dar trijų kaimų gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, kiti – ir prie geriamojo vandens tinklų.

Projekto vertė – 14 milijonų eurų

 Per ketverius metus „Tauragės vandenys“ planuoja išplėsti ir sutvarkyti senus nuotekų tinklus septyniuose Tauragės rajono kaimuose. Mažonuose ir Kęsčiuose nuotekų tinklai jau įrengti. Didžioji dalis pinigų, kurių prireiks projektui, – skolintos įmonės lėšos, milijoną pridės savivaldybė, o 4,5 mln. eurų – Europos Sąjunga. UAB „Tauragės vandenys“ vadovas Tadas Pauparis tauragiškius ramina – dėl vykdomų darbų kol kas vandens kaina nekils.

– Tai kaimų vandentvarkos projektas, kurį pradedame įgyvendinti su Centrine projektų valdymo agentūra. Jau netrukus pasirašysime sutartį. Darbai bus vykdomi Žygaičių, Sartininkų, Adakavo, Lomių, Batakių, Dauglaukio kaimuose. Projektą vykdysime iki 2029 metų pirmojo ketvirčio, o bendra projekto vertė – 14 milijonų eurų, – „Tauragės kurjeriui“ sakė T.Pauparis.

 Vienur ties, kitur renovuos

Nuotekų tinklai bus statomi Lomiuose (5,2 km), Žygaičiuose (4,49 km), Baltrušaičiuose (2,03 km), Dauglaukyje (4,01 km), Sartininkuose (4,59 km), Adakave (2,19 km) ir Batakiuose (0,41 km). Geriamojo vandens tiekimo tinklai bus tiesiami Lomiuose, Adakave ir Batakiuose. Vykdant projektą nauji nuotekų valymo įrenginiai bus statomi Dauglaukyje, Sartininkuose ir Lomiuose, o valymo įrenginių rekonstrukcija bus atliekama Žygaičiuose, Lauksargiuose, Adakave ir Batakiuose.

– Sartininkuose nuotekų tinklų nėra visai, o Lomiuose nuotekos yra, bus rekonstruojama nuotekų valykla, o kiti gyventojai, kurie neturi vandentiekio ir nuotekų, pavyzdžiui, tie, kurie gyvena buvusiame Treinosios kaime, prisijungs prie tinklų. Dauglaukyje taip pat visiškai nėra nuotekų tinklų, ten tik vandentiekis, todėl statysime ir nuotekų valyklą, ir tinklus, – kas bus daroma, vardijo T.Pauparis.

Atvedė iki ribos – privalu prisijungti

Paklaustas, kur iki šiol kaimų, kuriuose nėra nuotekų ar net vandentiekio tinklų, gyventojai leidžia nuotekas, įmonės vadovas patikino, kad tikrai ne visi jas sąžiningai kaupia specialiose talpose ar turi įsirengę nuotekų valymo įrenginius. Įgyvendinus projektą, situacija pasikeis iš esmės – prie nuotekų tinklų privalės prisijungti visi.

– Jei ne dabar, tai kažkada ateityje tikrai reikės persijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Jei specialiajame plane numatyta, kad viename ar kitame kaime bus nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, vadinasi, gyventojai anksčiau ar vėliau turės prie jų prisijungti. Tie, kurie turi valymo įrenginius pasistatę, turi nepamiršti, kad įrenginius irgi reikia aptarnauti: kartą per metus atlikti laboratorinius tyrimus, išvalyti susikaupusį dumblą. Jei Aplinkos ministerija pradėtų tikrinti pagal teisės aktą, vargu ar tos nuotekų duobės atitiktų reikalavimą, – mano T.Pauparis.

Kadangi įmonė tinklus plečia centralizuotai, nuotekų tinklų atšakos bus atvestos iki gyventojų sklypų ribų. Žmonės turės patys arba pasisamdę specialistus prisijungti prie nuotekų tinklų prieš tai gavę „Tauragės vandenų“ sąlygas.

– Norėdami prisijungti gyventojai turės parašyti prašymą. Mes vesime tinklus ten, kur žmonės tikrai nori prisijungti. Esame sudarę preliminarias sutartis. Jei jau nuotekos atvestos iki sklypo ribos, teisės aktai įpareigoja sklypo savininką per devynis mėnesius prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Ateis tas laikas, kai prisijungimas bus privalomas pagal teisės aktus, bet tas laikas dar toli, – apie ateitį kalbėjo T.Pauparis.

Atsilieps kišenei

Šiuo metu vyksta tik projektavimo darbai, o kai bus sudaryti projektai, įmonė skelbs rangos darbų konkursą. Tikimasi, kad pirmieji darbai prasidės kitąmet Lomiuose.

Prie nuotekų tinklų prisijungę gyventojai mokės už kiekvieną kubą nuotekų. Jei gyventojai turi savo gręžinius, nuotekų išnaudojimas bus skaičiuojamas ant hidroforo sumontavus skaitiklį. Įmonės direktorius viliasi, kad dėl įmonės investicijų gyventojų piniginės jei ir paplonės, tai labai nežymiai.

– Skaičiuojame, kad vandens kaina per dešimtmetį turėtų pakilti apie 1,30 euro. Tam įtakos turės visos įmonės investicijos. Drastiško ir greito kainų kilimo neprognozuojame. Šiais metais tikimės, kad vandens kaina nekils. Esame pateikę dokumentus kainų komisijai ir tikimės, kad kaina net gali šiek tiek pamažėti, – sakė T.Pauparis.

Šiuo metu geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo vieno kubinio metro kaina privačių namų gyventojams yra 3,49 Eur, o gyvenantiems butuose – 3,55 Eur. Jei individualių namų gyventojai prisijungs tik prie centralizuotų nuotekų tinklų, mokės 2,15 Eur už kubinį metrą.