Nors atostogų metas, Tauragės krašto skulptorius Nerijus Alšauskas neturi kada ilsėtis – vyksta į kūrybinius plenerus įvairiuose Lietuvos miestuose, skuba išpildyti prašymus – drožia skulptūras vieną po kitos. Paskutinioji jo sukurta 4 metrų aukščio skulptūra papuoš Bijotus, šiuo metu ji eksponuojama šalia garsiojo Baublių muziejaus.
Liepą Nerijus Alšauskas drožė skulptūrą plenere Tauragėje, vėliau – Bilionyse, o visai neseniai – Bijotų miestelyje. Paklaustas, kaip visur suspėja, skulptorius tik smagiai nusijuokė, sako dažnai sulaukiantis šio klausimo.
– Aš sakau, kad esu klonuotas, mūsų keli yra. Daug prašymų sulaukiu, daug kas pageidauja skulptūrų. Bijotuose iššūkis buvo, nes nemažas darbukas. Kas liečia Baublius, tema visada ta pati, susijusi su Baubliais, su Dionizu Poška. Ant šios skulptūros dar bus stogelis. Kurdamas „Baublį“ vadovavausi šio Lietuvos šviesuolio, pirmojo Lietuvos muziejaus įkūrėjo trumpomis epigramomis. Tai gražūs sakiniai, iš jų puikią nuotaiką pasigavau ir bandžiau ją perteikti per medį, – apie naująjį savo kūrinį pasakojo menininkas.
„Baubliu“ skulptorius siekia perteikti šviesesnius Lietuvos istorijos momentus, tačiau nepavyko išvengti ir ne tokios džiaugsmingos istorijos dalies. Skaptuodamas „Baublį“ Nerijus pavaizdavo plunksna rašantį rašytoją, baudžiavos, sunkiai dirbusių žmonių laikus. Siužetai neryškūs, nes menininkas juos kūrė šešėliuotus.
– Yra fragmentas, kaip karvė ar bulius tempia vežimą. Tik siluetas. Liūdnų veidų siužetuose yra keli fragmentai, o skulptūros viršuje vis dėlto šviesiau – berniukas linksmai birbynę pučia, o iš kitos pusės mergelė pasirėmusi laukia, ant jos kasos vaikelis supasi. Epigramose yra frazės: mergelė darbininkė gaus gerą vaikiuką, viena ranka košę maišo, kita ranka sviestą muša, tai iš jų toks vaizdinys man kilo, – kūrybinį procesą atskleidė skulptorius.
„Baublį“ N.Alšauskas kūrė Bijotų miestelyje, prie seniūnijos pastato. Patikino, kad aplink vaikštantys ir jį kalbinę žmonės visai netrukdė, net buvo smagu – pavaišindavo jį kava, traktoriumi atskubėję kilstelėdavo drožinėjamą rastą, pasukdavo į vieną ar kitą pusę.
– Rąstas nemažas, 4 metrų aukščio, 60–70 cm storio, sveria daugiau nei 2 tonas, todėl uvo šioks toks iššūkis. Vietiniai žmonės man padėdavo jį paversti. Labai geranoriška Bijotuose aplinka, aš džiaugiuosi. Mūsų miestuose ir miesteliuose erdvės ir žmonės skiriasi, visur savaip malonu, – pastebėjo pašnekovas.
Ant skulptūros, kuri šiuo metu eksponuojama prie Baublių muziejaus Bijotuose, Nerijus išskaptavo Dionizo Poškos eilutes: „Pagerbki, lankytojau, kaimo šventovę, šis žemės stebuklas čia šimtmečius stovi“. Savo kūryboje N.Alšauskas ne tik įamžina svarbius Lietuvos istorijos momentus, bet ir siekia, kad jo išdrožti elementai žadintų vaizduotę.
– Aš taip ir taikau, kad ne viskas labai aišku būtų, kad ir kitą dieną žmogus ateitų prie skulptūros. Pagrindinis mano įrankis – pjūklas, truputį ir kaltu dirbu, nes prie veido reikia švelniau. Kur tamsūs fonai, ten deginta. Kiekvieną kartą kurdamas atrandu vis kažką naujo. Ant skulptūrų pasirašau, o kaip – priklauso nuo nuotaikos. Nieko pastovaus neturiu, – šmaikštavo menininkas.
Skulptūra „Baublys“ vėliau bus įkurdinta Bijotų miestelyje. Pasak Nerijaus, dažniausiai į skulptūros apačią įtvirtinama armatūra, o kitas jos galas įbetonuojamas. Norint išvengti kenksmingo aplinkos poveikio, svarbu, kad medis nesiliestų su betonu.
– Skulptūra turi kaboti ore, į betoną įsiremti ji negali, nes drėgmė, cementas, vanduo, paskui ir grybiniai mikroorganizmai pradeda puvimo procesą, – pasakojo menininkas.