Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Augęs Tauragėje ir iki šiol dar čia sugrįžtantis žinomas šalies kardiologas Kasparas Briedis įrašytas ir į aviacijos istoriją. Lietuvis vienintelis iš bemaž 400 keleivių atsiliepė į virš Atlanto skrendančio lėktuvo piloto kvietimą padėti skrydžio metu blogai pasijutusiai keleivei. Pasak Kasparo, delsti nebuvo kada – širdies chirurgui pavyko lėktuvo kabinoje tiksliai nustatyti diagnozę ir išgelbėti pacientę.
Herojus iš Tauragės
Tauragėje užaugo ne vienas garsus šalies žmogus, bet ne apie visų jų pasiekimus ir nuopelnus žinome. Dauguma išvykusių siekti karjeros aukštumų kukliai vertina savo indėlį į šalies istoriją, mediciną, sportą. Vienas iš tokių – Tauragėje dirbusių medikų Jovitos ir Arvydo Briedžių sūnus, taip pat medikas, Kasparas Briedis. Šiuo metu jis eina Kauno klinikų Struktūrinių širdies ligų intervencijų sektoriaus vadovo pareigas, dirba su gydytojais rezidentais, keliauja per visą pasaulį konsultuodamas tiek širdies vožtuvų gamintojus, tiek kolegas kardiologus.
„Visi sveikatos priežiūros specialistai žino, kad vieną dieną gali išgirsti kapitono kvietimą: „Ar lėktuve yra gydytojas?“. Bet retas tikrai įsivaizduoja, kad tai nutiks jam. Skrydis iš JAV, virš Atlanto, vidury nakties. Staigus šauksmas – keleivei prasidėjo stipri alerginė reakcija. Greitas sprendimas, bendradarbiavimas su įgula, kompleksinis gydymas – kai kiekviena minutė svarbi. Laimei, viskas suvaldyta. Ir kai po visko sugrįžta šypsenos – supranti, kad esi ten, kur turi būti. Šiltas gestas iš kapitono ir įgulos – dėkingumas ir simbolinės lauktuvės namo. Gydytojo darbas dažnai tylus. Šįkart – tarp debesų“, – liepos viduryje socialiniame tinkle apie incidentą ore prakalbo K.Briedis.
Lietuvis medikas buvo tas vienintelis, kuris vidury nakties kilo iš savo vietos ir išgelbėjo amerikietės moters gyvybę. Nebūdamas nei alergologu, nei reanimatologu, nei greitosios pagalbos mediku. Pokalbiui su K.Briedžiu susitarėme susiskambinti kai tik turės keliolika laisvų minučių, o jų paroje ne tiek ir daug – gydytojo darbo laikas tiksliai suplanuotas, o po darbo jis skuba į namus, kur laukia dešimties mėnesių dukrelė.
– Dirbu tikrai daug, bet aš nesiskundžiu. Žinau, kad dabar toks laikas ir reikia taip gyventi. Esu iš tų, kurie priima visus pasiūlymus, o tada svarsto, ar tikrai reikėjo, ar spės. Spėju, bet laiką vagiu iš savo šeimos, – apie įtemptą kasdienybę pripažino pašnekovas.
Geriausi prisiminimai iš „Šaltinio“
Apie incidentą ore socialiniame tinkle kalbėjo ir „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė. Ji prisiminė, kad Kasparą vedė mokslo takeliais ir pabrėžė, kad apie tokius žmones reikia kalbėti garsiai, nes jie – gelbėja gyvybes.
Nors iš Tauragės išvyko nebe prieš du dešimtmečius, aplankyti gimtojo miesto gydytojas sugrįžta kasmet. Asmeninio albumo nuotrauka
– J.Lazdauskienė – buvusi mano pradinių klasių mokytoja. Dabar su ja nebendraujame, neturime progos. Esame tik feisbuko draugai. Būtų smagu susitikti. Daug turime bendrų pažįstamų visur išsibarsčiusių. Pradinių klasių draugų branduolys ir buvo pats stipriausias. Vėliau prasidėjo klasiokų miksavimas ir tokio draugiško ryšio neliko. Kai daug kas organizuoja susitikimus su savo klasiokais, su kuriais baigė mokyklą, aš norėčiau susitikimo su klasės draugais, su kuriais lankėme pradinę, – pasakoja K.Briedis ir pabrėžia, jog mokyklinę draugystę stiprino ir auklėtoja – kviesdavusi auklėtinius į svečius sriubos valgyti. – Atsimenu gerai, kad valgėme kopūstų sriubą visi klasiokai pas J.Lazdauskienę.
„Šaltinyje“ K.Briedis mokėsi ne visus dvylika, bet kaip pats pripažįsta – geriausius dešimt metų.
– Užaugau Tauragėje, baigiau čia vidurinę mokyklą ir iš Tauragės išvažiavau studijuoti į Kauną. Baigiau dešimt klasių tuometėje „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje. Ją iš vidurinės padarė pagrindine ir turėjau paskutines dvi klases pabaigti kitur – Žalgirių gimnazijoje, – prisimena pašnekovas.
Nors ir nedažnai atvyksta į Tauragę, gydytojas prisipažįsta, kad visada aplanko vietas, kuriose augo, kur su draugais kiemuose spardė kamuolį. Rajonas, anot pašnekovo, gražėja ir tai jį džiugina.
– Tauragėje esu retas svečias, užsuku gal tik kartą į metus. Matosi jaunatviškumas, pokyčiai, miestas vietoje nestovi. Tai ir dabartinio mero komandos įtaka. Turime Tauragėje mūsų šeimos namus, kurių parduoti nesiruošiame nors ir mama jau gyvena nebe Tauragėje. Brolis ir aš taip pat esame iš čia pakėlę sparnus. Visi draugai išsibarstę. Tauragėje nelabai ką ir turiu.
Gydytojas – gydytojų vaikas
K.Briedis užaugo šeimos gydytojų šeimoje. Dar iki pernai Briedžiai turėjo privačią medicinos įstaigą Skaudvilėje. Mama yra pulmonologė, kuri iki šiol atvyksta konsultuoti į Skaudvilę, šeimos klinikoje dirbo ir į amžinybę išėjęs tėtis.
– Studijuoti medicinos neplanavau ir kur stoti nusprendžiau paskutinę savaitę. Mačiau gydytojų darbo kasdienybę, labai gerai ją pažinojau ir manęs toks gyvenimas netraukė. Kai reikėjo pasirinkti kur studijuoti, užpildžiau prašymą studijuoti mediciną į vienintelę vietą – Kauną. Pavyko įstoti. Iki šiol nei karto savo sprendimo nesigailėjau. Nėriau į neištyrinėtą lauką, – prieš daugiau nei penkiolika metų priimtą sprendimą nulėmusį gyvenimo ir karjeros kryptį prisiminė K.Briedis.
K,Briedžio žmona Kamilija yra gydytoja dermatologė. Asmeninio albumo nuotrauka
Gyvybes gelbėja operacinėje
Pirmuosius penkerius metus universitete K.Briedis taip pat dar nebuvo sugalvojęs į kokią medicinos sritį pasuks.
– Per pusę metų nusprendžiau ką studijuosiu toliau. Po šešerių metų pagrindinių studijų turėjau pasirinkti rezidentūrą. Įstojimo galimybės buvo įvairios, konkurencija taip pat. Kai aš studijavau, kardiologijos specialybė buvo labai konkurencinga. Per metus buvo tik šešios vietos kardiologams, o dabar priima 14 žmonių. Atradau kardiologiją nes ji apima daug vietų, kuriose gali save realizuoti. Galima dirbti operacinėse, galima keisti vožtuvus, stimuliatorius. Jei nepatinka operacinis darbas – gali dirbti skyriuje ir prižiūrėti ligonius, taip pat konsultuoti poliklinikoje, privačiose klinikose, daryti širdies echoskopijas, branduolinius vaizdinius tyrimus. Man patiko, kad pasirinkęs kardiologiją ir supratęs, kad ta sritis man nepatinka, galėčiau persikvalifikuoti ir dirbti toliau, – apie profesinį kelią pasakoja buvęs tauragiškis.
Šiuo metu jis daugiausia laiko praleidžia operacinėje ir yra įsitikinęs, kad darbas, kai gali sunkiai susirgusiam pacientui padėti tą pačią minutę yra labai svarbus ir prasmingas.
– Vienas iš pagrindinių susirgimų yra infarktas. Pacientai atvežami ir dieną, ir vidury nakties. Mes galime išgelbėti žmonėms gyvybę per penkiolika minučių ant operacinės stalo. Tikrai turiu daug sunkių pacientų ir esu išsiugdęs šaltą protą. Kai matai problemą, žinai kaip ją išspręsti – eini ir darai nedvejodamas, – pasakoja žymus šalies kardiologas.
Lemtingas skrydis
K.Briedis žiniomis dažnai dalinasi ir su užsienyje dirbančiais kolegomis, lanko ligonines, kurioms iki Lietuvos medicinos įstaigų lygio yra taip toli, kad operacinėse dar ir žiurkės laksto. Vienos iš tokių išvykų metu, kai gydytojas skrido iš Kalifornijos į Vokietiją, jis ir išgirdo lėktuvo kapitono kvietimą padėti sunkios alergijos ištiktai keleivei.
– Buvo sunki alerginė reakcija. Žmogus duso ir jei nieko būtume nedarę, moteris būtų uždususi. Laiku diagnozavau problemą, laiku susakiau ko reikia lėktuvo įgulai. Toks atvejis mano istorijoje buvo pirmasis. Aš nežinojau, kad kiekvieną veiksmą reikia derinti su pilotu, viskas, ką dariau teikdamas pagalbą, turėjo būti užprotokoluota. Atlikau diagnostiką, perdaviau tai kapitonui, pasakiau ką reikia daryti ir vėl tai perdaviau ir tik kapitonas priima sprendimą ar leisti durti į veną, lašinti vaistus. Tokia procedūra man buvo nauja. Esu įpratęs, kad skubios pagalbos metu pats nusprendžiu ką ir kada daryti. Bet procedūra vyko sklandžiai ir mano priimtas gydymo būdas suveikė. Kadangi pacientei blogai pasidarė viduryje skrydžio virš Atlanto, laukti ir skristi iki artimiausios ligoninės nebuvo galimybės, – apie neeilinę situaciją pasakojo K.Briedis.
Pacientė po K.Briedžio suteiktos pagalbos pasijautė geriau, padėkojo gydytojui ir sėkmingai baigė kelionę į Europą.
– Smagu matyti, kad žmogui pagerėjo, – pasidžiaugė gyvybę ore išgelbėjęs gydytojas.
Ligų profilaktika
K.Briedis gelbsti pacientų gyvybes ir ant žemės – Kauno klinikose atlieka širdies vožtuvų operacijas, vadovauja kardiologijos rezidentams.
– Dar dirbu su kompanijomis, kurios gamina širdies vožtuvus. Jos samdo mane tam, kad aš galėčiau vykti į kitus pasaulio centrus ir apmokyti kolegas atlikti širdies vožtuvų keitimo operacijas. Tenka matyti daug pasaulio ir ne tik Europą. Kai lankausi kai kuriose valstybėse suprantu, kad Lietuvos sveikatos sistema yra net labai gera. Susipažįstu su specialistais, užmezgame santykius, kurie vėliau virsta į bendradarbiavimą, – pasakoja gydytojas.
Paklaustas, ar tikrai Lietuvoje taip smarkiai apleistos širdies ligos ir situacija vis prastėja, gydytojas patikino, kad kaip ir visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausios, bet tinkamai vykdant jų prevenciją, užkirsti kelią infarktui yra paprasta.
– Todėl labai noriu paskatinti pacientus nedelsti ir nuolat tikrintis, dalyvauti programose. Apie širdies ligų pavojų galime sužinoti labai anksti. Ir išgelbėti žmogų po infarkto galima, tik dar geriau būtų, jei infarktų mažėtų, – sako pašnekovas.
