Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Savivaldybės administracijai teisme nepavyko įrodyti, kad dėl nuslinkusio Jūros upės šlaito kalta šią miesto vietą remontavusi statybų bendrovė. Krantinę tvarkyti savivaldybė turės savo biudžeto lėšomis, nors rajono vadovai nusistatę karingai – pranešama, kad ieškos, kas vis dėlto kaltas dėl nuo 2015 metų griūvančio šlaito. Kada krantinė bus sutvarkyta ir kiek tai mokesčių mokėtojams kainuos, nepranešama.
Reikalavo, kad ištaisytų neatlygintinai
Į teismą Tauragės rajono savivaldybės administracija kreipėsi prašydama įpareigoti Jūros upės krantinę remontavusią Šilutės bendrovę „Stamela“ per šešis mėnesius ištaisyti darbų defektus – pašalinti nuošliaužą ir pėsčiųjų tako deformacijas bei užtikrinti krantinės šlaito ilgalaikį stabilumą. Teismui Tauragės savivaldybė nurodė, kad rangos sutartis su konkursą laimėjusia „Stamela“ buvo pasirašyta 2018 m. vasario 14 d. Pagal sutartį UAB „Stamela“ įsipareigojo parengti darbo projektą, atlikti ir perduoti Jūros upės krantinės Tauragės mieste sutvarkymo darbus ir ištaisyti defektus. 2019 m. rugpjūčio 22 d. šalys pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Nepraėjus nė metams, 2020 m. vasarį, upės krantinės viršutinės dalies pėsčiųjų take atsirado įdubų ir tarp trinkelių atsivėrė tarpai, o vėliau nuslinko atraminė sienutė ir šlaito dalis. Savivaldybės administracijos teigimu, bendrovės „Stamela“ atliktų darbų defektai paaiškėjo per garantinį terminą, todėl ji privalanti neatlygintinai juos ištaisyti arba atlyginti savivaldybės administracijai jų šalinimo išlaidas.
Inžinerinių tyrinėjimų neatliko
Tauragės savivaldybės administracijos ieškinį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu jį atmetė.
Jūros krantinė. Mortos Mikutytės nuotrauka
Siekdamas nustatyti šlaito nuošliaužos atsiradimo priežastis, teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskyrė statybos ekspertizę. 2021 m. sausio 25 d. ekspertas teismui pateikė ekspertizės aktą. Savivaldybė, nesutikdama su eksperto išvadomis, nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų patikimumo bei paties eksperto nešališkumo, todėl prašė atlikti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją kitam ekspertui. Tačiau teismas šio Tauragės savivaldybės prašymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad bendrovės „Stamela“ atlikti darbai buvo patikrinti statybos techninės priežiūros vadovo, kaip to reikalavo šalių sudaryta rangos sutartis, o savivaldybė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant statybos rangos darbus būtų nustatyta nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie būtų galėję pabloginti statybos darbų kokybę.
Ekspertizės akto išvadose nurodyta ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad bendrovės „Atamis“ rengtame krantinės renovacijos techniniame projekte sprendiniai nepagrįsti skaičiavimais, rengiant techninį projektą neatsižvelgta į inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą, projekto dalys tarpusavyje nesuderintos ir viena kitai prieštarauja. Be to, ekspertas nurodė, kad prieš pradėdamas rengti techninį projektą jo rengėjas turėjo atlikti inžinerinius tyrinėjimus, tačiau to nepadarė.
Pirmoji instancija ieškinį atmetė
Ekspertizės akte padaryta išvada, kad Jūros upės krantinės Tauragės mieste šlaito nuošliaužų, atsiradusių 2020 metais, priežastis buvo prieš UAB „Stamela“ darbų pradžią vykę statybos darbai įrengiant viršutinėje šlaito dalyje atraminę sienutę, pėsčiųjų ir dviračių taką, neveikiantis drenažas, neleistinas nuotekų išleidimas. Komentuodamas šias išvadas, ekspertas detaliai paaiškino, kad šlaito nuošliauža susidarė dėl daugelio priežasčių: nefunkcionuojančio anksčiau įrengto drenažo, aplinkos vibracinių veiksnių, apkrovos dviračių ir pėsčiųjų take, galbūt šalia šlaito gyvenančių asmenų suformuotos buitinių nuotekų išpylimo duobės, įmūrytos apsauginės sienelės, užtvėrusios laisvą vandens pratekėjimą visu šlaito plotu. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos rengiant techninį projektą. Dėl giluminio gruntinio vandens susikaupimo, apsaugine sienute užtvėrus vandens laisvą pratekėjimą, deformacijos prasidėjo pėsčiųjų take, o galutinai išsiveržė šlaite.
Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs tai, kokie įrodymai dėl šlaito nuslinkimo buvo pateikti, padarė išvadą, kad Tauragės savivaldybės administracija neįrodė priežastinio ryšio tarp krantinę remontavusios bendrovės „Stamela“ veiksmų ir įvykusios avarijos, todėl ieškinį atmetė.
Jūros krantinė. Mortos Mikutytės nuotrauka
Griūva nuo 2015 metų
Klaipėdos apygardos teismo sprendimą Tauragės savivaldybės administracija apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaip Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė krantinę remontavusi bendrovė „Stamela“, rangos sutarties pagrindu, vykdydama krantinės šlaito tvarkymo darbus, ji neturėjo pareigos pėsčiųjų take įrengti giluminio drenažo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad deformacijos prasidėjo ne šlaite, o būtent už atraminės sienutės ir pėsčiųjų take.
Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija išsiaiškino visą Meilės alėjos Tauragėje remonto epopėją – nuo pat 2011 metų. Krantinės atnaujinimo projektą tuomet rengė Gargždų UAB „Hidrostatybos projektai“ (šiuo metu įmonei vykdoma bankroto procedūra). 2012 m. spalį savivaldybės administracija rangos darbų sutartį pasirašė su Šilalės UAB „Kvėdarasta“ (tuomet Tauragės savivaldybei vadovavo meras Pranas Petrošius, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo Algirdas Mosėjus). Darbai užbaigti ir statybos užbaigimo aktas išduotas 2014 m. sausio 31 d. Projektas vykdytas Europos Sąjungos lėšomis.
2015 m. birželio 1 d. buvo pastebėti pirmieji nedideli Jūros krantinės deformacijos požymiai – tako dangos ir atraminės sienelės deformavimasis ties pėsčiųjų tiltu. Nepraėjus dvejiems metams po remonto, naujasis takas įgriuvo kartu su sienele ir Jūros upės krantinės šlaitu.
2016 m. rugpjūčio 15 d. savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti Meilės alėjos tako ir sienutės atstatymo techninis projektas. Bendrovė „Ingeo“ 2017 m. sausį atliko inžinerinių geologinių tyrimų darbus, šio tyrimo išvadose konstatavo, kad gruntinis vanduo šioje vietoje aptiktas 1,6 – 3,4 m gylyje nuo žemės paviršiaus, tuomet rekomenduota atlikti viso pėsčiųjų tako detalius inžinerinius geologinius tyrimus. 2017 m. kovą ta pati bendrovė Meilės alėjoje atliko papildomus inžinerinius geologinius tyrimus, šįkart gruntinis vanduo aptiktas 0,3–1,6 m gylyje. Išvadose nurodoma, kad tik skaičiavimu patikrinus šlaito pastovumą galima parinkti inžinerines ir technines priemones jo paviršiaus tvirtumui. Naujas krantinės techninio projekto parengimas tuomet patikėtas UAB „Atamis“, kuri yra projektavusi ne vieną Tauragės statybų objektą. Šios bendrovės techninį projektą patvirtino tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Pagal jį Šilutės bendrovė „Stamela“ ir remontavo įgriuvusią Meilės alėją. Darbus „Stamela“ atliko, savivaldybė juos priėmė, tačiau netrukus šlaitas ir vėl nuslinko. „Stamelos“ teigimu, visus darbus ji atliko taip, kaip nurodyta techniniame projekte, ir dėl to, kas atsitiko, ji nekalta.
„Stamelos“ nekaltumą Lietuvos apeliacinis teismas šių metų balandžio 5 dieną patvirtino ir paliko galioti 2021 metų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Bendrovei „Stamela“ iš savivaldybės priteista 1972 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui – krantinės projektą rengusiai bendrovei „Atamis“ savivaldybė taip pat turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 1610 Eur.
Advokatams – per 9000 Eur
Už teisines paslaugas šiame teisiniame ginče Vilniaus advokatų kontorai per trejus metus savivaldybės administracija sumokėjo 9324 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Tauragės savivaldybė neskundė, bet tikina, kad kaltų dėl nuslinkusio šlaito dar ieškos.
„Gyvename teisinėje valstybėje, tačiau turbūt visiems suprantama, kad krantinės šlaito projektavimo ir darbus atliko ne Tauragės rajono savivaldybė, šiuo atveju buvome tik užsakovas, kuris įvardino problemą – sutvarkyti Jūros upės krantinės šlaitą. Lietuvoje dažna problema, kai projektuotojai ir rangovai kratosi atsakomybės, kurią įrodyti teismuose yra sudėtinga ir ne visada pavyksta. Tauragės rajono savivaldybė yra pasirengusi ginti viešą interesą ir kad būtų nustatyta šalis, kurios klaida ir nulėmė šią situaciją. Savo ruožtu Tauragės rajono savivaldybė jau užsakė naujus geologinius tyrimus, vertinsime išvadas, ekspertų pasiūlymus dėl naujo projekto parengimo“, – „Tauragės kurjerį“ informavo savivaldybės atstovas Kasparas Bertašius.
Kiek atnaujinimo darbai gali kainuoti, nepranešama.
