Ūkininkai ruošiasi naujam streikui

Dalintis:

Nelengva ūkininkams ne tik Lietuvoje, baigiantis metams, žemdirbiai sukilo Lenkijoje ir Vokietijoje – tokiu būdu siekdami atkreipti valdžios dėmesį į sudėtingą savo situaciją. Ne ką lengviau ir Lietuvos ūkininkams, mat pakeisti ūkininkavimo kryptį labai sudėtinga. Tiems, kas vengdami žlugimo iš pienininkystės pasuko grūdininkystės keliu ir suarė nemažai pievų, dabar reikalaujama jas atkurti, o to nepadarius grasinama sankcijomis.

Pasak Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Petro Kulikausko, Tauragės krašto žemdirbiams, turintiems ir smulkius, ir stambesnius ūkius, taip pat svarbi suartų pievų problema.

– Tai aktualu ir mūsų kraštui, kadangi ūkininkai turi atstatyti 3,5 tūkstančio hektarų į daugiametes pievas. Tai labai skaudi tema. Ūkininkai nesutinka su prievolėmis ir baudomis. Dabar sudėtinga vykdant žemės ūkio veiklą išgyventi, gyvulių mažėja, todėl pievos nebereikalingos. Kad nežlugtų, kai kurie ūkininkai pereina prie augalininkystės ir pievas suaria. Mūsų žemės ūkis dar prisitaikymo stadijoje, kai smulkieji ūkiai traukiasi, o stambesni persiformuoja. Šiam procesui trukdo ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos valdžios nurodymai nekeisti ūkininkavimo krypties, – problemą aiškino sąjungos pirmininkas.

Ūkininkai laukuose. Reginos Genienės nuotrauka

Įsigijus iš ūkininko žemę niekas nesikeičia, jeigu jis turėjo prievolę dėl pievų. Ir naujasis šeimininkas turi jos laikytis. Pavyzdžiui, turintis 100 ha pievų ir javų suarė 10 ha daugiamečių pievų, tai turi atstatyti 7 ha. Jei iki kitų metų birželio, kai deklaruos naujus pasėlius, bus to nepadaręs, gaus baudą. Dar po metų sankcijos griežtės.

– Maždaug nuo išarto ploto apie 70 procentų reikia atkurti. Kurioje vietoje atstatys, ją turės deklaruoti penkerius metus. Jei to nepadarys, gaus procentinę sankciją nuo kitų metų deklaruoto viso bendro ploto. Šiemet išmokos sumažėjusios, bazinis dydis – 77 Eur už 1 ha žemės, – pasakojo P.Kulikauskas.

Pasak Tauragės ūkininkų sąjungos vadovo, ūkininkai daug išleidžia, viskas kainuoja: kuras, trąšos, šienavimo technika. Gautų išmokų neužtenka pievoms tvarkyti, todėl ir neapsimoka jų turėti. Daugiau išmokų skiriama už gamybines veiklas ariamoje žemėje, todėl ir stengiamasi arti.

Valdžia ūkininkams liepia atkurti pievas, nors jie yra pakeitę ūkininkavimo kryptį, nuo pienininkystės perėjo prie augalininkystės. Pieno ūkiams su dabartinėmis pieno kainomis neišsilaikius pievas ūkininkai suarė, išpardavė gyvulius, investavo į žemės dirbimo techniką.

– Ūkininkai ruošiasi streikuoti. Tai senas klausimas, tačiau jokių sprendimų nepriimama, kad situacija keistųsi. Kas to reikalavimo neįvykdys, tol bauduos, kol nebegaus išmokų. Tokiu keliu žengiam. Turėtų ūkininkas gyventi iš gaunamos veiklos, iš produkcijos, bet šiomis sąlygomis tai nerealu. Produkcijos grįžtamoji grąža per menka, tai žmonės atsisako tos veiklos. Grįšim į tuos laikus, kai nebuvo Europos Sąjungos ir laukai dirvonavo, – mano pašnekovas.

Sankcijų dėl pievų galima išvengti tik tokiu atveju, jei žemės ūkininkai visai nedeklaruos. Neliks prievolės, tačiau neliks ir išmokų. Žemdirbiai ne tik žemės ūkio ministrui, bet ir premjerei Ingridai Šimonytei tvirtina, kad nuo 2014 m. buvo įvelta klaidų, ne ten kableliai sudėti, ne taip interpretuota, o Europos Sąjunga tai užfiksavo ir dabar reikalauja tų plotų atkūrimo.

– Jei kas nepasigailės ūkininko ir sakys, kad tai jo reikalai – bus padaryta klaida. Mes, Lietuva, nepagaminam tiek, kiek galėtume eksportuoti. Pirmiausia nukirs ūkininką, o kiti iš paskos – transportas, vadyba. Tą blogumą pamatysim po kelerių metų, – savo ir Tauragės ūkininkų nuomonę išsakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos žemės ūkio tarnyba, vienijanti 10 organizacijų, kurioms priklauso apie 80 proc. šalies ūkininkų, paskelbė, kad žemdirbiai sausį pradės protestus – sausio 8 dieną bus surengta pirmoji akcija, suliepsnos laužai. Jos bus rengiamos tol, kol bus išspręstos visos žemdirbių problemos. Ne pirmą kartą bus siekiama atstatydinti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Krizė žemės ūkyje tęsiasi trejus metus, per tą laiką buvo surengta ne viena streiko akcija.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

6 komentarai

  1. būtų teisinga, kad ES būtų parama būtų perskirstyta visiems Lietuvos ūkininkams, tai gera proga tai padaryti, kai jie suveš naujutėlius traktorius į vieną vietą, o su jais grįžtų, kurie tokių ES dovanų dar nėra išvis gavę ir niekada negaus, nes viską pasiglemžia ir skirsto tam 100 metų įslaptintos okupacinės komunistinės, kgb struktūros nepriklausomoje Lietuvoje, tam pasitarnauja ir desovietizacijos nebuvimas, o kol tai neatlikta, ES neturėjo ir neturėtų skirti nė vieno cento okupacinių struktūrų užvaldytai visais lygiais Lietuvai. Tai parodo, kad ir Tauragės savivaldybės taryboje apsivogę, kiti organizuotas nusikalstamas veikas įvykdę jos nariai, merai, vykdantys tokių veikų tęstinumą, kas būdinga visoje Lietuvojje ir t. t.

  2. Anonimas on

    😆😆😆😆😆😆😆😆😆😆oho kokie lietuvos streikuotojai

  3. Tik nereikia ūkininkams verkti . Visą laiką jiems vis blogai ir blogai. Išmokit ūkininkaut ir pragyvent be išmokų,kaip Smetonos laikais ,va tada mes jus gerbsim.

  4. Išvados on

    Visos ES lėšos šioje situacijoje turėtų būti nukreiptos Ukrainos kariuomenei, tai būtų didelė nauda ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės stiprinimui ir teisėtas pagrindas gerovės valstybės sukūrimui, be to būtina, kad valdininkų armija Lietuvoje būtų perpus sumažinta, o sutaupytos lėšos būtų skirtos Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimui

  5. Jonai, kaip jie gali patys pragyventi jaigu valstybe is ju viska ima?

Palikite komentarą