Karantinas palietė ne tik verslą ir dirbančiuosius, pakeitė ir Užimtumo tarnybos darbo krūvį. Vien pirmąją balandžio savaitę Tauragės rajone užregistruota beveik 250 naujų bedarbių. Išmokų paprašė kone 300 savarankiškai dirbančių rajono gyventojų. Per keletą pirmųjų balandžio dienų darbdaviai paprašė subsidijų už 51 į prastovą išleistą darbuotoją.
Per 6 dienas – 247 bedarbiai
Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 6 dieną Tauragės rajono savivaldybėje buvo registruota 2813 klientų, iš jų 2397 – darbo neturintys žmonės, jie sudarė 10,3 proc. rajono darbingo amžiaus gyventojų.
Balandžio 1 dieną buvo registruota 2550 klientų, iš jų – 2150 nedirbančių. Nedarbas siekė 9,2 proc. Per šešias dienas į Užimtumo tarnybą Tauragėje kreipėsi 263 klientai, iš jų 247 – neturintys darbo. Tačiau Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėja Andžela Jakienė sako, kad tai nebūtinai nauji klientai, dalis užimtų klientų balandžio 1 d. nebetęsė individualios veiklos su verslo liudijimais, baigėsi terminuoti darbai, profesinis mokymas.
Anot A.Jakienės, registruoto nedarbo rodikliai per savaitę augo ne tik Tauragėje, bet ir visose šalies savivaldybėse. Labiausiai darbo neturinčių asmenų daugėjo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo, taip pat variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugų sektorių.
Kovo mėnesį darbdaviai Užimtumo tarnyboje Tauragėje registravo 170 naujų darbo vietų, 11,5 proc. mažiau nei vasarį.
Pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus negauta.
Registruota ir naujų darbo vietų
Nuo kovo 16 dienos, karantino pradžios, iki balandžio 5-osios, tai yra per tris karantino savaites, Tauragės rajono savivaldybės darbdaviai registravo 81 naują darbo vietą. Šiuo metu daugiausiai laisvų darbo vietų buvo siūloma kvalifikuotiems darbininkams – ekskavatoriaus mašinistams, statybos sektoriaus, elektros ūkio darbuotojams, plastikos gaminių gamintojams, pardavėjams. Trūksta gydytojų, psichologų, vadybininkų, gamybos automatizavimo, kelių priežiūros, maisto gamybos technologų, inžinierių.
Registracija internetu arba telefonu
Užimtumo tarnybos klientams paslaugos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ar naudojantis tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėja, iki karantino pabaigos atšaukti visi renginiai, informavimo, konsultavimo užsiėmimai, grupinės darbuotojų atrankos.
– Prisijungti galima per banką arba su elektroninėmis atpažinties priemonėmis (mobilieji įrenginiai, duomenų skaitytuvai). Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje www.uzt.lt skelbiami konsultantų kontaktai, subsidijų darbdaviams prastovų laikotarpiu ir savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo tvarkos, pateikiami dokumentai, kita aktuali karantino laikotarpiu informacija, – informavo A.Jakienė.
Anot tarnybos atstovės, jei klientai neturi galimybės prisijungti internetu, prašymą gali pateikti paštu, o užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje – telefonu.
Savarankiškai dirbantiems
Užimtumo tarnybos atstovės teiravomės šiandien ypač aktualia tema – apie ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu skiriamą paramą savarankiškai dirbantiems asmenims ir darbdaviams, kurie išlaiko darbo vietas darbuotojus išleisdami į prastovas. Šią paramą skirs ir administruos Užimtumo tarnyba.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, gali pretenduoti į 257 eurų fiksuoto dydžio išmoką už mėnesį.
– Svarbi sąlyga, kad savarankiška veikla būtų buvusi registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną, – pabrėžė A.Jakienė.
Anot jos, prašymus dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims Užimtumo tarnybos Tauragės skyriui jau gali teikti visi savarankiškai dirbantys asmenys nepriklausomai nuo to, kokia veikla jie užsiima.
Balandžio 3–7 dienomis prašymus išmokai savarankiškai dirbantiems asmenims gauti pateikė 285 Tauragės rajono savivaldybės gyventojai.
Apie prastovas
Užimtumo tarnybos atstovė paaiškino, kada gali būti skelbiama prastova.
Pasak A.Jakienės, jei darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Darbdaviui paskelbus prastovą, jis turi galimybę gauti subsidiją, skiriamą kompensuoti daliai darbo užmokesčio, kuris bus sumokėtas per prastovą. Darbdavys gali pasirinkti, kokį subsidijos dydį jam taikyti:
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur bruto, ar 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur bruto.
– Dėl subsidijos skyrimo darbdavius kviečiame kreiptis į Užimtumo tarnybos Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamentą, pasirašius dokumentus elektroniniu parašu ir pateikiant nurodytus dokumentus elektroniniu paštu klaipeda@uzt.lt arba siunčiant paštu į Tauragės skyrių. Jei prašymai, dokumentai bus pateikiami netinkamai, jie bus atmetami. Juos patikslinus, bus galima pateikti pakartotinai, – patikino Užimtumo tarnybos atstovė.
Pasiūlymus dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėje balandžio 6–8 dienomis pateikė 9 darbdaviai. Prašoma išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už 51 prastovoje esantį darbuotoją.
Kas negalės pasinaudoti subsidijomis?
Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėja informavo, kad darbdavio prašymas skirti subsidijas už prastovas gali būti atmestas, jei darbdavys neatitinka subsidijos skyrimo sąlygų.
Valstybės subsidijomis prastovų metu negalės pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai ir juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.