fbpx

Vasaros tendencijos: įdegimą ir nudegimą skiria plona riba

Dalintis:

Šiltuoju metų laiku vos tik danguje pasirodžius saulei, daugelis skuba tiesti po jos spinduliais savo kūnus, kad įgautų madingą įdegį. Tačiau įdegį ir nudegimą skiria labai plona riba, kurią nesunku peržengti. Tuomet vietoje laukto auksinio įdegio turime tik raudoną skausmingą nudegimą. Tokį odos pažeidimą sukelia ultravioletiniai spinduliai, kurie reikalingi optimaliems gyvybiniams procesams, tačiau ilgai veikdami jie sausina ir sendina odą, keičia ląstelių DNR. Galiausiai netikėtai susiformuoja arba padidėja jau esamas apgamas, taip pat gali atsirasti pigmentinės dėmės ar net kyla onkologiniai susirgimai.

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Raminta Lešinskaitė „Tauragės kurjerio“ skaitytojams atskleidė, kad įdegis yra ne kas kita, o odos ląstelių pažeidimas. Ir nors vienintelis būdas apsaugoti savo odą yra tiesiog nesideginti, daugeliui tai nepriimtina, mat rustelėjusi oda traukia akį ir vis dar madinga. Todėl norintiems dailaus ir vasariško įdegio specialistė negaili patarimų, kaip degintis bent šiek tiek saugiau.

Venkite vidudienio kaitros

Visuomenės sveikatos biuro specialistė R.Lešinskaitė tvirtino, kad būtina vengti saulės nuo 11 val. iki 15 val. Svarbu atminti, kad už debesies pasislėpusi saulė ir pučiantis lengvas vėjas yra itin apgaulingi, nes tokiu oru nudegti lengviausia. Naudokite kremą nuo saulės su SPF. Atsižvelkite į savo odos tipą, nes šviesiaodžiai visuomet turi degintis gerokai trumpiau nei tamsesnio gymio žmonės. Svarbu degintis darant 30 minučių pertraukas. Saulėtą dieną reikia nepamiršti ne tik pasitepti odos apsauginiu kremu nuo saulės, bet ir apsaugoti akis – akiniais nuo saulės (pasitikėkite CE ženklu ant akinių rėmelio, nes tai garantuoja, kad saulės akiniai užtikrina patikimą apsaugą nuo UV spindulių), veidą – plačiabryle skrybėle; kitas kūno vietas – drobiniais ar kitais natūralaus pluošto drabužiais, skėčiu nuo saulės ar specialia užuovėja nuo vėjo ir apsauga nuo saulės. Su savimi visada turėkite negazuoto mineralinio vandens, kurį gerdami ne tik numalšinsite troškulį, bet ir aprūpinsite odą reikiama drėgme.

Saule mėgaukitės saikingai

Nors ir labai norisi kuo greičiau puikuotis auksiniu įdegiu, svarbu neskubėti ir iš karto ilgai saulėje neužsibūti. Oda po žiemos jautresnė saulės spinduliams. Net ir būnant pavėsyje reikia naudoti apsauginį kremą – pavojingų spindulių nesulaiko net ir skėtis! R.Lešinskaitė pataria deginimosi pradžioje saulės spinduliuose išbūti ne ilgiau nei 15‒20 minučių ir buvimo saulėje laiką didinti palaipsniui iki 2 valandų. Specialistė pataria suaugusiems daryti bent 30 minučių pertraukas, o vaikams apskritai saulėje būti geriausia tik iki 30 minučių. Būtina žinoti, kad užsnūdimas saulėkaitoje ar ilgas kaitinimasis viena poza gresia stipriais odos nudegimais.

Kremas nuo saulės: ką reikia žinoti?

Ne tik Raminta, bet ir kiti specialistai atkakliai rekomenduoja naudoti kremus nuo saulės. Tačiau ant jų pakuočių mirga ne visiems suprantami užrašai – SPF, PPD. Ką jie reiškia ir kaip išsirinkti odą tinkamai saugančią priemonę? R.Lešinskaitė ragina skaityti produktų etiketes.

Nuotrauka iš freepik.com

SPF (angl. sun protection factor – saulės apsaugos faktorius) nurodo, kiek priemonė odą apsaugo nuo nudegimo. Kremai nuo saulės paprastai siūlo SPF 15, 20, 30 ir 50. Skaičiai rodo, kiek laiko galite praleisti saulėje pasinaudoję priemone. Vaikams labiausiai tinka priemonės nuo saulės su 30 SPF. Jos suteikia 97 proc. apsaugą nuo nudegimų (palyginimui: SPF 15 suteikia 93 proc., o SPF 50 – 98 proc. apsaugą). Tai reiškia, kad jei priemonių nuo saulės SPF 50 ir didesnis, ši priemonė veikia panašiai, kaip ir SPF 30, tad šios visiškai pakanka siekiant išvengti odos nudegimų. Jei jūsų oda pradeda įdegti po 10 minučių, praleistų tiesioginėje saulėje, tai 15 SPF kremas jus apsaugos 15 kartų ilgiau, vadinasi, 150 minučių. Taigi, kokį saulės apsaugos faktorių rinktis, nuspręskite pagal laiką, kurį norite praleisti lauke nenaudojant priemonės pakartotinai.

PPD (angl. persistent pigment darkening – antrinės pigmentacijos trukmė) tai rodiklis, kuris nurodo, kiek kartų sumažėja odos sugeriama UVA spinduliuotė. Pavyzdžiui, jei PPD – 15, vadinasi, oda sugeria 15 kartų mažiau UVA spindulių. Didžiausias galimas PPD rodiklis – 42.

Ar tikrai kremai padeda?

Kad ir kaip norėtume, joks kremas šimtaprocentinės apsaugos nesuteiks. Renkantis kremą su SPF reikia atkreipti dėmesį, kad kremas nuo saulės būtų plataus veikimo ir apsaugotų odą nuo UV saulės spindulių, ypač nuo UVA ir UVB tipo bangų. Specialistės teigimu, jos pavojingiausios žmogaus odai, tačiau UVA spinduliai yra dar skvarbesni ir siejami net su piktybinėmis vėžio formomis. Paprastai kremai nuo saulės suteikia žadamą UVB spindulių apsaugą, bet juose gali trūkti apsaugos nuo UVA, tad svarbu visada tikrinti etiketes, ar kremai nuo saulės patikimai apsaugos nuo abiejų spindulių tipų.

Geras kremas nuo saulės – koks jis?

Net ir perskaičius galybę patarimų apie apsauginius kremus ir jų ypatybes, kyla klausimas – tai koks gi kremas nuo saulės yra geras? Kaip išsirinkti iš gausių parduotuvės lentynų?

Ramintos Lešinskaitės teigimu, dar nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kremų nuo saulės naudojimas būtų susijęs su didesnėmis rizikomis, tačiau siūlytina rinktis natūralesnes ar ekologiškas sertifikuotas priemones be konservantų, parabenų, dirbtinių kvapiklių, dažiklių. Geriausia rinktis priemones, kurių aktyviosios medžiagos – titano dioksidas ir (arba) cinko oksidas ‒ kremus su mineraliniais filtrais. Jos neįsiskverbia į odą, todėl yra mažiau kenksmingos. Natūraliai apsaugai nuo saulės taip pat tinka natūralūs aliejai ir sviestai, pavyzdžiui, sviestmedžių, kokosų, avokadų, mangų, tačiau atkreipkite dėmesį, kad jų SPF – vos 2-6.

Specialistė pataria šviesiaodžiams rinktis stipresnę apsaugą siūlantį kremą. Taip pat stipresnės apsaugos reikia odai ir deginimosi sezono pradžioje. Planuojantiems keliones būtina atsižvelgti į klimatą: arčiau pusiaujo esančiuose kraštuose ar aukščiau kalnuose reikalinga didesnė apsauga.

Atmintina ir tai, kad tinkamai padengtas kokybiškas kremas nuo saulės beveik neleidžia įdegti, nes įdegį sukelia UV spinduliai, kurie yra blokuojami. Tačiau naudojant kremą nuo saulės galima pastebėti, kad oda vis tiek įdega arba net nudega. Tai gali įtakoti prakaitas ir vanduo, kurie nuplauna dalį kremo. Gali būti, kad kremas buvo užteptas netolygiai ar naudotas nepakankamas jo kiekis, arba per retai pakartotinai teptasi.

Po deginimosi

Po saulės vonių odai būtina atstatyti drėgmę. Jeigu po deginimosi oda pradeda luptis, būtina naudoti drėkinamąsias, odos barjerą atkuriančias priemones. Tauragėje dirbanti R.Lešinskaitė rekomenduoja rinktis aukštos kokybės drėkinamuosius kremus ir losjonus po saulės, kurie savo sudėtyje turi alavijų, alantoino, pantenolio, mentolio, vitamino E ir kitų nuo uždegimo saugančių medžiagų, stabdančių bakterijų dauginimąsi ir skatinančių odos gijimo procesus. Esant silpnam nudegimui pažeistą odą galima atšaldyti vėsiu kompresu – tinka mėtų, ramunėlių, šalavijų, žaliosios arbatos nuoviras, arba vėsiu, tik ne šaltu, tekančiu vandeniu. Jokiu būdu ant nudegusios odos negalima dėti ledo, tepti jos įvairios tekstūros riebalais ‒ vazelinu ar sviestu, nes tai lėtina žaizdų gijimą, stiprina odos uždegimo procesus.

Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą