Visoje Lietuvoje populiaraus Taurų pramogų parko įkūrėjas Antanas Venckus žino ir gali patarti valdininkams, kaip Tauragės rajone pagerinti turizmo situaciją, kuri palyginti su kitais rajonais dar gerokai atsilikusi. Savo pasiūlymą jis pateikė susitikime, kurį surengė Tauragės turizmo informacijos centras, pasitarti sukvietęs Tauragės krašto turizmo paslaugų teikėjus.
Reikia žiedinių takų ir lieptų
Šiemet sukanka 12 metų, kai Antanas Venckus savo lėšomis įkūrė Taurų pramogų parką, kuriame lankytojams pasivaikščioti skirta 20 ha, o mėgstantiems aktyvesnį poilsį medžiuose įrengta 4 km trasa. Dabar verslininko planuose – dar viena išskirtinė pramoga, tačiau labai atvirauti apie tai jis neskuba, kol naujojo projekto nepradėjo įgyvendinti. A.Venckui svarbu, kad Tauragės rajone žmonių patogumui atsirastų žiedinių pėsčiųjų takų, o kaip tai įgyvendinti, jis turi viziją.
– Dalyvavau susitikime ir akcentavau, kad Tauragei būtina plėtoti pėsčiųjų pasivaikščiojimo takus. Tauragė išskirtinai turi daug žaliųjų plotų, mes turime gamtą. Siūliau, kad prie tos gamtos atsirastų priėjimo takai, aikštelės, juk reikia plėtoti sveikatinimą, gamtos pažinimą. Tie takai, nusidriekę už miesto, turi būti sužiedinti, su lieptais. O dabar turime tik pėsčiųjų tiltą per Jūrą ir viskas, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo A.Venckus.
Pasak verslininko, nors į Lauksargius įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, juo nuėjus tuo pačiu taku grįžtama atgal. A.Venckus pastebėjo, kad kituose miestuose taip nėra – visur įrengti žiediniai takai. Jo nuomone, nuėjus ar dviračiu nuvažiavus į Lauksargius grįžti būtų galima ratu per Dauglaukį, Taurus, Jovarus.
– Mes kažkodėl bijome kabančiųjų, siūbuojančių lieptų, nors visur jie yra buvę. Bent kelis susisiekimus tarp kaimų padarytume ir tai būtų puikiausi rekreacijos takai. Pagramančio regioniniame parke yra daug kabančiųjų lieptų, didžiausia bėda, kad iš Tauragės nėra pasivaikščiojimo ar dviračių tako iki ten, o kelias labai aktyvus. Į Pagramantį miestiečiai gali nuvažiuoti tik mašina, kitokiu būdu jis nepasiekiamas. Daug pas mus vietų, kuriose neišplėtoti tie dalykai, – sakė pašnekovas.
Per mažai dėmesio
Antanas Venckus daug važinėja po Lietuvą ir stebi, kaip žiediniai takai nusidriekę Druskininkuose, Anykščiuose ir kituose Lietuvos miestuose. Jurbarkas turi ne tik pilių – ten įrengta daugybė pasivaikščiojimo takų ir parke, ir Nemuno pakrante. Ir kaimyninėje Šilalėje aplink tvenkinį galima ratu apeiti.
– Labai daug miestų susitvarkiusių, tas judumas labai toli pažengęs. O mes, kadangi dar turime daug neasfaltuotų gatvių, kaip meras sako, viskas dabar merkiama į gatvių asfaltavimą, todėl pėsčiųjų infrastruktūrai labai mažai skiriama dėmesio. Pakeisti pėsčiųjų tako dangą vienur ar kitur ant esamos dangos tai ne plėtra. Naujų pėsčiųjų takų nėra, – tvirtina verslininkas.
Antanas Venckus pasidžiaugė, kad Pagramančio regioniniame parke, upių santakoje, statomas apžvalgos bokštas, tačiau iki ten galima nuvažiuoti tik mašina, o labai reikėtų pasivaikščiojimo ir dviračių tako.
– Svarbu ir kad į Oko mišką žmonėms pasivaikščiojimas būtų, dabar naujas kelias tiesiamas, reikia žmones į Oko mišką nukreipti. Žmonės gyvena šalia miško, o į jį patekti jiems sudėtinga. Reikėtų bent gruntinius takus įrengti, juos sužymėti. Eitų žmogus ir žinotų, kad šitas takas yra valandos ar dviejų trukmės. Tai nereikia didelių investicijų, čia išmanumas labiau reikalingas, kad žmonės gautų informaciją, – tikina pašnekovas.
Antanas Venckus tvirtina, kad iš visų miesto pusių turėtų būti išėjimai pėstiesiems, būtini ir išvažiavimai važiuojantiems dviračiais, nes tai labai reikalinga sveikatinimui.
– Dabar mes turime tik taką į vienas kapines, į Lauksargius ir į sodus. Nueinam ir grįžtam. Na, negali būti ėjimas ir grįžimas tuo pačiu keliu, žmonėms labai nepatinka nueiti ir pareiti tuo pačiu taku. Jiems patinka eiti ratu. Reikia galvoti apie sužiedinimą – nuėjau ratuką, pasivaikščiojau tris valandas ir grįžau, – savo idėją aiškina verslininkas.
Būtinas išskirtinumas
Antanas Venckus dažnai važiuoja automobiliu ten, kur galėtų pasivaikščioti, todėl žino, kaip svarbu padaryti taip, kad iš miesto žmonės galėtų pasivaikščiodami nueiti iki Meižio tvenkinio ar Pagramančio miestelio, o dabar ten visi važiuoja mašinomis. Jo nuomone, įrengus sužiedinimą, žmonės pasižiūrėtų į plakatą, į pateiktą informaciją, kokiomis spalvomis takas paženklintas ir eitų ratu pasivaikščiodami ar dviračiais važiuotų.
– Toje vietoje mes dar labai silpni. Yra miestų, kurie už mus 3–4 kartus mažesni, tačiau turi labai daug pasivaikščiojimo infrastruktūros. O mes toje vietoje nuskriausti. Todėl ir siūlau valdžiai padirbėti tuo klausimu. Takas prie Meižio tvenkinio puikus, suženklintas. Bet reikia iki ten nuvažiuoti, – apmaudžiai kalbėjo verslininkas.
Pusiau nugriuvusių paveldo objektų, verslininko nuomone, remontuoti ar atstatyti nereikėtų, nes tai labai brangu. Jis siūlo geriau investuoti į pasivaikščiojimo takus ir informaciją apie juos.
– Manau, būtų didesnė nauda. Turime malūną prie Konvencijos paminklo. Galbūt kažkada ir reikėtų jį atstatyti, nes Požerūnų malūnas stovi istorinėje vietoje, kuri žinoma europiniu lygiu. Be Tauragės pilies ir Požerūnų malūno, mes žmonėms, išskyrus išskirtinę, įdomią gamtą, daugiau neturime ką pasiūlyti, – įsitikinęs Antanas.
Antanas Venckus sako, kad norint sudominti žmones reikia iškelti sau klausimą, dėl ko jie į Tauragę turėtų atvažiuoti. Tik tuomet, jei mūsų mieste bus kažkas išskirtinio, netrūks ir turistų.