„Versmės“ gimnazija neteko kolegės Margitos Bertulienės

,,ir už atdaro lango sudužo ant kelio akmens/ nebaigta svajoti svajonė
Tiktai vystančios vasaros / vakaro vėju kvepėjo tavo rankų atšalę delnai“
Henrikas Nagys

Rugsėjo 16 dienos popietę po sunkios ligos mirė buvusi ,,Versmės“ gimnazijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja Margita Bertulienė. Pažinusi žmogiškojo skausmo ir sielvarto gelmę, praturtėjusi naujais patyrimais bei išgyvenimais ir giliai širdyje sauganti rūpestį dėl gyvenimo tragizmo, ji tebekaupė savy jėgų naujam etapui ir nestokojo vilties, tikėjimo bei ryžto. Bet galima tik nujausti, ko žmogus išmoksta sirgdamas ir gyvendamas. Tad mirtis neatitaisoma skriauda jai pačiai, artimiesiems ir visiems mums, ją pažinojusiems.

Margita – Pagėgių krašto vaikas, tad baigė Pagėgių vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus pedagoginiame institute studijavo germanistiką. Vokiečių kalba, vokiečių kultūra, tradicijos, papročiai jai buvo artimi ir svarbūs, nes jos tėvai turėjo prūsiškų šaknų. Šiuos dalykus ji stengėsi perduoti mokiniams ne tik per pamokas, bet ir vykdydama įvairius projektus. Taip pat Margita aktyviai dalyvavo Vokietijos bičiulių Tauragėje draugijos veikloje ir 2011 metais apdovanota Tauragės rajono garbės piliečio medaliu. Mokytojos darbo kelias prasidėjo ketvirtojoje vidurinėje mokykloje, vėliau ji dirbo penktojoje vidurinėje mokykloje, Kauno kolegijos Tauragės skyriuje, o nuo 2004 metų jos pagrindine darboviete tapo „Versmės“ gimnazija. Dirbo mokytoja, vėliau direktoriaus pavaduotoja.

Margitą prisimename tik besišypsančią, energingą, linksmą, švelnią, jautrią ir kartu be galo stiprią. Neformalaus ugdymo direktoriaus pavaduotoja – matomas žmogus, tad išlikti reikliam ir maloniam, pareigingam ir atlaidžiam, optimistiškam ir nepavargusiam nelengva. Jos išradingumas, darbštumas, atsakingumas, grožio pajauta, gebėjimas sukurti tobulus renginius stebino ir džiugino. Tik ji viena žinojo, ką reiškia tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Margita buvo estetė, tad kasdien savo elgesiu ir pasisakymu stengėsi atmesti blogį.

Margita puikiai dainavo, domėjosi kultūros pasauliu, ragino džiaugtis gyvenimu, dosniai dalijo šypsenas, slėpė skausmą ir galėjo išbūti viena. Ji mus mokė nebijoti, ištverti, tikėti ir pasitikėti. Tai neįkainojamos dovanos, kurios sustiprina ir suvienija.

Į Amžinybę išėjo ne tik mylinti ir rūpestinga Arnoldo, mūsų gimnazijos auklėtinio, mama, išradinga močiutė, pagarbi anyta, bet ir globojanti dukra, brangi sesuo. Margita dalijo tik meilę ir saugiai gyvens artimųjų bei ją pažinojusiųjų širdyse.

Norime jungtis su visais tais, kurie Margitos mirties akivaizdoje jaučia didelį skausmą ir taria nuoširdaus atsisveikinimo žodį.

„Versmės“ gimnazijos bendruomenė