Vienas jauniausių Tauragės krašto lenktynininkų savo techniką tvarko pats

Mažonuose gyvenantis Arnas Jonušaitis tik šiemet debiutavo autokrose – startavo Žemaitijos ir Aukštaitijos kroso taurių varžybose Folkrace 1600 klasėje. Debiutas buvo toks puikus, kad lenktynininkas bendroje įskaitoje abiejose taurių varžybose paskelbtas savo klasės nugalėtoju. Interviu „Tauragės kurjeriui“ sportininkas užsiminė, kad kitąmet bus pokyčių, tačiau neatskleidė, kokių – paliko intrigą.

Su technika nuo mažų dienų

Arnas Jonušaitis – 22-ejų mažoniškis, tik šiemet startavęs žvyruotoje autokroso trasoje. Jis, kaip ir daugelis kitų mažoniškių, pasinaudojo proga paragauti adrenalino, kai Žemaitijos ir Aukštaitijos kroso taurių varžybose atsirado Folkrace klasės. Jose startuoti gali sportininkai, trasoje dar tik besiskinantys kelią link podiumo. Ir nors vaikinas trasoje naujokas, šiemet jam pavyko bendrojoje įskaitoje tiek Žemaitijoje, tiek Aukštaitijoje iškovoti Folkrace 1600 klasės pirmąsias vietas.

Su „Tauragės kurjeriu“ kalbėjęs sportininkas pasakojo nuo mažų dienų domėjęsis automobiliais, transportu, aprodė savo nedidelę, bet išskirtinę motorolerių kolekciją.

Žurnalistę Arnas pasitiko tėvų namuose Mažonuose ir iškart nusivedė į pastatą šalia gyvenamojo namo. Jame – kone tikras muziejus su daugybe senovinių daiktų, puikuojasi išrikiuoti ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys motoroleriai. Nuo čia ir prasidėjo pokalbis.

– Žadėjau kolekcionuoti, buvau daugiau motorolerių nusipirkęs, tačiau po kiek laiko įsigijau normalų mopedą, kuriuo jau galėjau į gatvę išvažiuoti. Šitie dokumentų neturi, juos labai sunku gauti, todėl jais niekur nenuvažiuosi. Vienas apytiksliai 1991–1992 metų gamybos, kitas – 1986 metų. Tokių senų transporto priemonių savininkų susitikimai net vyksta, yra kas daugiau jų turi. Vienas stovi iki galo nesurinktas, detalių irgi sunku gauti, – aprodydamas senus motorolerius pasakojo Arnas.

Arno motorolerių kolekcijos eksponatai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Arnas Jonušaitis atviravo, kad mažytis būdamas nuolat žaidė mašinytėmis, sugalvodavo būdų jas išardyti, dar kūdikį Arną tėtis migdydavo automobiliu sukdamas ratus po gyvenvietę, o sūnui ūgtelėjus jau ir į Sungailiškių trasą kartu nuvykdavo, kol ši dar veikė ir ten būdavo organizuojamos varžybos.

– Važiuodavom ir į slalomo varžybas – būdavo įdomu pažiūrėti. Pasižiūriu, kai Tauragėje vyksta Vasario 16-osios varžybos. Tik dalyvauti dar nebandžiau, – kalbėjo A.Jonušaitis.

Pašnekovas neslepia, kad pavairuodavo keturračius ir tada, kai dar legaliai to daryti negalėjo. Tačiau sulaukęs 16 metų įsigijo savo pirmąjį motorolerį, prie kurio vairo legaliai išriedėjo į gatves.

Pirmieji bandymai – nedrąsūs

Nuolat aplink techniką besisukiojęs jaunuolis nenustygo ir motorolerį gavęs. Bandė jį tobulinti, galiausiai ir į varžybas Šilalėje nuvyko. Kiek vėliau, jau sulaukęs 18 metų, Arnas įsigijo ir savo pirmąjį automobilį. Visą savo techniką bando pats tobulinti – tai esą būtina, jei nori atvažiuoti pirmas.

Iki šiol kalbinti mažoniškiai dalijosi istorijomis iš dalyvavimo mėgėjiškose „Weekend grand race“ varžybose. Arnas nustebino pasakydamas, kad jėgų šioje srityje neišbandė.

– Bandžiau kartingais važinėti. Vėliau vienais metais įsidarbinau „Liberty beach“ prie lenktynių simuliatoriaus. Ten ne kartą bandžiau vairuoti, man padėjo Gvidas Okas treniruojantis. Simuliatoriuje nejauti šoninių jėgų, viską gali pajusti tik iš vairo. Tačiau vairuoti galima išmokti, reikia tik gerai padirbėti, – patikino Arnas.

„Renault Clio“, kuriuo demonstruoja gebėjimus autokroso trasoje, Arnas įsigijo likus vos keturioms savaitėms iki lenktynių starto. 1,6 litro variklio tūrio mašiną išbandė Plungės trasoje, kur apsukęs keletą ratų išgirdo raginimus važiuoti drąsiau.

– Drąsos tikrai reikėjo, man buvo įspūdis, kad mašina bet kuriuo metu apsivers, bet aplinkiniai įvertino, kad viskas gerai. Pirma kvalifikacija buvo neįspūdinga, o finale atvažiavau gal ketvirtas iš šešių, vienas lenktynininkas kiek anksčiau apsivertė ir nebevažiavo, – pirmuosius važiavimus prisiminė pašnekovas.

Arno „Renault Clio“ varžybose. „Gelžinis media“ nuotrauka

Pagalbininkų turi, o ir pats nesėdi sudėjęs rankų

Lenktynių sportas nepigus, tačiau Arnas džiaugiasi, kad turi nemažai pagalbos rankų. Automobilių remontininko specialybę Tauragės profesinio rengimo centre įgijęs Arnas jau daug ką susitvarko pats. Tačiau nemažai padeda ir tėtis bei krikšto tėtis – pastarasis daug gelbėja tvarkant variklį, mat šito darbo A.Jonušaitis pats dar nesiima. Įdomu tai, kad vos 22-ejų vaikinas baigė mokslus, atliko pareigą Tėvynei ir galiausiai grįžo dirbti į tą patį Tauragės profesinio rengimo centrą – tapo profesijos mokytoju. Tačiau nuo paskaitų laisvu metu tęsia darbus kaip mechanikas – sako, kad reikia kaupti patirtį.

– Važiuoju iš savęs, savo pinigų. Dar kartais padeda įmonė „Arpaula“, kurioje dirba tėtis, paskolina traliuką kelionėms. Varžybų metu mechaniko man nereikia samdyti, nes aš ir tėtis dirbam prie mašinos. Darbuojamės prie jos ir po darbo bei savaitgaliais. O dabar, kai jau sezonas baigtas, mano krikšto tėtis padeda perrinkti variklį. Aš tiek dar nesu įgudęs, galiu važiuoklę, greičių dėžę pasikeisti, sankabą, patampyti, ką reikia – turime namuose stendą, – apie techninę varžybų pusę kalbėjo mažoniškis.

Arnas didesnių rėmėjų, kaip ir daugelis kitų lenktynininkų, neturi. Važiuoja iš savo kišenės, o kartu su savimi į varžybas vežasi ne tik jau paruoštą automobilį, bet ir daugybę detalių. Vaikinas juokauja, kad kartu keliauja beveik dar vienas automobilis – tiek atsarginių dalių, tepalų ir padangų tenka gabentis, nes niekada nežinai, kas gali sugesti.

– Buvo atvejis, kai automobilio tiltą išmušė, reikėjo keisti būgną, likau be galinių stabdžių. Didesnių bėdų lyg ir nebuvo. Labai varžybose padėdavo gerai atlikti namų darbai. Šiemet buvo pirmi metai, kai važiavau, Žemaitijos ir Aukštaitijos kroso taurių varžybose Folkrace 1600 klasės pirmosios vietos laimėtos. Tai manau, čia naujoko sėkmė, nors gal kažkiek ir darbas simuliatoriumi padėjo, – kuklinosi Arnas.

Pradėjo atnaujinimus

Pasibaigus varžybų sezonui ir jau gavęs puikius rezultatus įrodančias taures, A.Jonušaitis kibo į darbus. Dar varžyboms vykstant įsigijo vaizdo filmavimo kamerą, kuria filmavo savo važiavimus – kartu su tėčiu, draugais sėdo peržiūrėti vaizdo įrašų, aptarti, ką galima padaryti geriau. Galiausiai kibo į automobilio tvarkymo darbus.

– Žiūrėsiu, kaip techniką pasiruošiu. Manau, gal kitąmet dar testuosiu mašiną, reikia dar naujų detalių. Važiavau šiemet  standartiniu automobiliu ir gavosi labai geras rezultatas, turint omenyje, kad rungtis teko ir su tais, kurie turėjo geriau paruoštus automobilius, – apie ateities planus mįslingai kalbėjo mažoniškis.

Arnas taip ir neatskleidė, ko iš jo tikėtis prasidėjus kitam autokroso sezonui. Tačiau trasoje jį dar tikrai išvysime.

– Noriu padėkoti visiems, kas prisidėjo prie mano sėkmės. Nesitikėjau, kad sezonas bus toks sėkmingas. Puikiai gavosi, – atsisveikindamas tarė Arnas.