Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pavasarį šita tema pasisako kas tik netingi, nes šventė artėja. Bet darsyk pažvelkit į pavadinimą: tokiai liaudies išminčiai – ne vienas šimtas metų, tačiau, jei iki 2020-ųjų tai būtumėte parašę, galėjote net tautos priešu tapti. Mat anuometiniai dietologai, detalių nepaaiškindami, mums į galvas kalė ir kalė sunkiai suprantamą žodį „cholesterolis“. Galite net patikrinti: per keletą minučių senasis internetas „išmetė“ 14 straipsnių su perspėjimais šito pusryčių maistelio, kiaušinių, vengti, nes esą net ir vienas jų, kasryt suvalgomas, ilgainiui nužudo milijonus.
Bet! Kažkuriuo metu akys tyrinėtojams atsivėrė ir kiaušinis buvo reabilituotas. Tačiau apie cholesterolį (o jis ir „apkaltintas“ dėl pasikeitusių rekomendacijų) vis dar tylima. Na, netylima: daktarai dažnokai sumurma apie gerąjį arba blogąjį cholesterolį, o mes, romius veidelius nutaisę, pavaizduojame, kad viskas mums aišku. Na, kas aišku?
Informacija bendram išprusimui. Turite žinoti, kad „gerasis“ cholesterolis (HDL) mažina kraujagyslių užsikimšimo riziką ir saugo nuo širdies ligų. O „blogasis“ cholesterolis (LDL) kaupiasi kraujagyslių sienelėse, jas siaurina ir didina infarkto bei insulto riziką. Bet nepulsim stačia galva į medicinines subtilybes: pakaks, jei žinosite, kad svarbiausia – ne bendras cholesterolio rodiklis, o „gerojo“ ir „blogojo“ santykis organizme. Idealu, kai HDL aukštas, o LDL žemas. Bet kaip tai su kiaušiniu susieti?
Kiaušinyje cholesterolio yra. Bet tik trynyje! Ir… jis nėra blogas, nes cholesterolį reguliuojate ne jūs, o pats jūsų organizmas. Tad šiandienos mokslo išvada tokia: kiaušiniai nedidina „blogojo“ LDL; kiaušiniai gali net padidinti „gerąjį“ (LDL).
Bet ratas lyg užburtas: kur tuomet „dingo“ net 17 metų trukęs tyrimas, anot kurio (žurnalas JAMA Network, 2020), kasdien valgant kiaušinius, širdies ligų rizika padidėja 3,2 procento ir net 5 procentais daugėja ankstyvų mirčių? Bėdos ir tyrimo klaidos buvo suverstos… produktams, vartojamiems kartu su kiaušiniais. Apie tai – paskutinė pastraipa pačiame šito rašinio gale. Na, ir Japonijos indėlis nuomonių pasikeitime svarus. Mat kiekvienam tos šalies gyventojui tenka dvigubai daugiau suvalgytų kiaušinių nei bet kur kitur. Nepaisant to, Japonijoje – mažiausias mirtingumas pasaulyje nuo širdies ligų. Ir tai dar vienas įrodymas, kad medicinoje (ir dietologijoje) į maisto poveikius ir organizmo pokyčius turėtume žiūrėti kompleksiškai.
Bendrybių kontekste pažvelkime ir į cholesterolio tyrimą – lipidogramą. Bet čia vėl – nedidukas priekaištas daktarams: jie mums dažniausiai praneša tik bendrojo tyrimo rezultatus. O apie MTL, DTL ar trigliceridus (dar vieną riebalų tipą kraujyje ir jūsų energijos šaltinį) net neužsimena. Dažnai tai net netiriama. Todėl bandysiu šitą „baltą dėmę“ užpildyti. Kada nors pravers.
Bendrasis normalus cholesterolis turėtų nesiekti 5 mmol/l (mmol – rodiklis, rodantis, kiek medžiagos – milimolių – yra viename litre kraujo). MTL – „blogasis cholesterolis“ – turėtų būti mažesnis nei 3. Kuo mažiau, tuo geriau. „Gerasis“ cholesterolis turi būti 1,0–1,2. Tuo geriau, kuo daugiau. Na, o trigliceridų (apie juos pasiskaitysite patys) norma yra 1,7. Arba daugiau.
Bet tikiu, kad skaitytojui tie skaičiukai nuobodūs ir daugelis juos tik akimis prabėgs. Todėl subersiu tai į tris trumpus sakinius, kuriems joks dietologas prieštarauti neturėtų. Kiaušinio baltymą galite vartoti veik neribotai. Trynių nereikėtų valgyti daugiau nei 5–7 per savaitę. O idealus omletas – iš vieno viso kiaušinio ir dviejų baltymų.
Priminimas kiaušinių vengiantiems. Ar nepamiršote, kad jie turi vitamino B12, B2, B5? Ir kad retas produktas turi savyje tiek seleno, kiek kiaušiniai turi. Selenas stiprina imuninę sistemą, lėtina senėjimą.
Bet dar apie… trynį. Išpeikėme jį. Bet tai nereiškia, kad reikia bijoti kaip ugnies, nes niekas niekada (beveik niekada) dar neparašė apie unikalią organizmo funkcionavimui būtiną maistinę medžiagą – choliną. Tai vitaminų tipo medžiaga, kurios reikia smegenų ir kepenų veiklai. Gerina reakciją ir koncentraciją. Kepenis apsaugo nuo suriebėjimo. Dienos norma vyrams – 500 mg, moterims – 400 mg. Ypač naudinga sportuojantiems ir nėščiosioms. Bet… cholino yra tik trynyje. Todėl patys (arba pasitarę su gydytoju) turite nuspręsti, kurią fronto pusę pasirinkti. Taip jau būna!
O dabar jau apie tai, kas anksčiau žadėta. Prisišliedamas prie šiuolaikinių daktarų nuomonės, pabandysiu įrodyti, kad net du kiaušiniai pusryčiams kasdien nekenkia: labiau kenkia juos „palydintis“ maistelis.
Stipriausiai mūsų blogąjį cholesterolį kelia riebūs perdirbtieji mėsos gaminiai (šoninė, dešros, kumpiai). Po to – transriebalai (margarinas, pyragai, sausainiai). Po to – kepta vištiena (su oda), kalakutiena ir riebūs steikai. Po to – sviestas ir grietinė bei kietieji riebūs sūriai. O kiaušiniai (net ir su tryniu) yra tik dešimtoje pavojingųjų sąrašo vietoje.
